į pradžią
 
 
 
 
 
Į kaimą atėjo išsilavinusių ūkininkų karta

2020-01-15

Naujos ir modernios technologijos sparčiai skinasi kelią ir į kaimą, vyresniąją ūkininkų kartą sparčiai keičia jaunoji karta. Baigę studijas, kvalifikuoti specialistai sugrįžo į gimtinę, įkūrė savo valdas, kiti paveldėjo tėvų ūkius, sparčiai diegia naujoves, domisi agrarinio sektoriaus pokyčiais, kai kurie aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, teikia pasiūlymus, gina ūkininkų interesus. Vienas tokių pilietiškai aktyvių ir veiklių ūkininkų yra Radviliškio rajono jaunasis ūkininkas, technikos mokslų daktaras, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Radviliškio skyriaus pirmininkas Ignas HOFMANAS. Jį kalbino „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Aldona SIREIKIENĖ.

Žemdirbių savivaldos išlaikymas

– Pirmiausia pakalbėkime apie ūkininkų susiskaldymą. Galima drąsiai teigti, kad ūkininkams trūksta susitelkimo ir vienybės.

– Taip, ūkininkams trūksta ir susitelkimo, ir vienybės, o ypač – supratimo, kad itin svarbu atstovauti savo teisėtiems interesams ir juos ginti. Gaila, dar yra nemažai ūkininkų, kurie to nesupranta. Kai kurie mano, jog jų interesus apgins kažkokie mistiški „geri dėdės“, neva jie pasirūpins, kad ūkininkams be jokių trikdžių ir sunkumų seksis plėtoti veiklą, kiti galvoja, kad visos problemos be jokių pastangų savaime bus išspręstos. Tvirtai pareiškiu: niekas kitas neapgins mūsų interesų, tai padaryti turime patys. Reikėtų įsidėmėti: biurokratai, politikai viską daro ir darys taip, kaip jiems palankiau ir naudingiau. Mes patys galime apginti savo interesus arba tai padaryti gali mūsų išrinkti atstovai. Apmaudu, kad dalis ūkininkų iki šiol to nesupranta.

Kita aktuali problema – ūkininkų pasidalijimas į stovyklas, vadinkime tai susiskaldymu. Žemdirbių bendruomenėje susiklosčiusi patiems žemdirbiams labai nepalanki situacija: dalis žemdirbius vienijančių organizacijų atsisakė būti Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) nariais ir susivienijo į Lietuvos žemės ūkio tarybą. 

 

Plačiau 

 
 
Gyvulininką iš ratų – Lietuvos žemei lengviau?

2020-01-10

Griežtinami mėšlo tvarkymo aplinkosauginiai reikalavimai perša mintį, jog jie surašyti taip, kad Lietuvoje liktų kuo mažiau ūkinių gyvulių. Prastėjant šiai statistikai natūraliai gerėja skaičiai Briuseliui rašomose aplinkosauginėse ataskaitose. Žemdirbiai viliasi, kad pirmenybė turėtų būti teikiama sveikam protui, jog jis nugalės, tad ir aikštės prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) nereikės panaudoti mėšlui sandėliuoti.

„Be mėšlelio nebus grūdelio“

„Blogas tas artojas, kurio dirvas vyturiai mėšlauna (blogas ūkininkas, kurio dirvas tik vyturėliai tręšia)“, „be mėšlelio nebus nė grūdelio“ – su mėšlu susiję per šimtą lietuvių patarlių ir priežodžių!

Tai, jog mėšlas yra vertinga organinė trąša, kuriai mineralinės trąšos neprilygsta, pripažįstama ir šiandien. ŽŪM 2019 m. išleido ekspertų grupės parengtą „Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksą, kurio taikymas mažintų neigiamą žemės ūkio poveikį dirvožemiui, vandeniui, orui ir klimatui“ (vadovas dr. Virginijus Feiza, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas). Jame kalbama ir apie būtinumą tinkamai laikyti mėšlą vengiant dirvos, vandens bei oro taršos ir maisto medžiagų nuostolių. Tačiau kartu akcentuojama: „Mėšlas – svarbiausia organinė trąša. Net 4–10 proc. mėšlo dirvoje virsta humusu.“ Teigiama: „Gyvulių mėšlas yra vertingas resursas, turintis didelę tręšiamąją vertę. Jei laikomas tinkamai, jis gali aprūpinti augalus azotu, kaliu ir fosforu ir taip sumažinti brangiai perkamų mineralinių trąšų kiekį. Be to, tręšiant mėšlu, pagerėja dirvos struktūra, padidėja humuso kiekis, skatinama dirvožemio mikroflora, mažėja erozijos pavojus.“

Tačiau vertingoji organinė trąša dabar viešumoje minima visai ne dėl jos vertės, o kaip blogio aplinkai šaltinis.

Plačiau

 

 

 
 
Įstatymas nėra ŽŪR finansavimo garantija

2020-01-05

Tai, kad Žemės ūkio rūmai veikia pagal įstatymą, nebūtinai reiškia, kad jiems turi būti garantuotas finansavimas, interviu LRT radijui sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Savivalda yra demokratinis institutas. Valstybės parama demokratiniams institutams turėtų būti adekvati ar sąžininga. Jeigu mes turime Žemės ūkio rūmus, veikiančius pagal įstatymą, tai dar nebūtinai reiškia, kad turi būti jiems garantuotas finansavimas. Manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje turi atsirasti instrumentų, kuriuose žemės ūkio savivaldos institucijos ir kaimo plėtros savivaldos institucijos proporcingai turėtų sulaukti valstybės dėmesio“, – interviu LRT radijo laidai „Gimtoji žemė“ sakė žemės ūkio ministras K. Navickas. Jo nuomone, yra labai neblogas instrumentas, kada ūkininkai, deklaruodami savo pasėlius ar dirbamą žemę, gali skirti 1 eurą nuo hektaro vienai ar kitai savivaldos institucijai. „Tai yra objektyviausias kriterijus, pagal kurį turėtų būti vertinama ir valstybės parama“, – sakė ministras.

 

 
 
Prasidėjo Jaučio metai. Viešnagė raguočių ūkyje

2021-01-05

Pagal Kinų Saulės kalendorių 2021-ieji – Jaučio metai. Sakoma, jog šie metai bus sėkmingi ne tik gimusiems po Jaučio ženklu, bet ir tiems, kas augina šiuos raguočius. Nors mūsų rajone jaučių augintojų gana nemažai, tačiau žmogaus, turinčio Jaučio pavardę, rasti nepavyko – VĮ Registrų centro duomenimis, ponas Jautis mūsų savivaldybėje negyvena.
Įžengus į naujus metus, „Telšių ŽINIOS“ kviečia susipažinti su Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkės Zitos Dargienės ūkyje auginamais ypatingais prancūziškųjų aubrakų veislės mėsiniais raguočiais.

Raguoti, stambūs ir didingi
Telšių rajone, Degaičių seniūnijoje, Jonauskių kaime, įsikūrusiame ekologiniame mėsinių galvijų ūkyje auga prancūziškųjų aubrakų veislės mėsiniai galvijai.
Po akimis neaprėpiamas pievas aubrakai ganosi laisvi, minta tik čia pat išaugintu ekologišku pašaru. Kiekvienam galvijui ūkyje sukurta natūrali, jo veislei tinkamiausia aplinka. Kasdien kruopščiai rūpinamasi galvijų gerove, jie niekada nerišami, tad turi puikiai išsivysčiusį raumenyną. Dėl didelio ganymosi ploto aubrakai auga visiškai saugūs, yra raguoti, stambūs ir didingi.

Pagal Kinų Saulės kalendorių 2021-ieji – Jaučio metai. Sakoma, jog šie metai bus sėkmingi ne tik gimusiems po Jaučio ženklu, bet ir tiems, kas augina šiuos raguočius.

 

 
 

 
 
Draudimas laikyti mėšlą laukuose sukėlė šoką

2020-12-30

Du kadenciją baigusios Vyriausybės ministrai, likus 2 dienoms iki jų įgaliojimų pabaigos, priėmė sprendimą, kuris dar labiau apsunkins pieno sektoriaus ūkininkų gyvenimą. Tuomečiai laikinieji aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis gruodžio 9 d. pasirašė įsakymą „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“.   Jame, be kita ko, rašoma (punktas 2.4), kad 2021 m. lapkričio 15 d. įsigalioja „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo“ 14.4 papunkčio nauja redakcija: „14.4. laukuose mėšlas negali būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, nustatytu Aprašo 17 punkte“, t .y. nuo lapkričio 15 iki kovo 20 dienos. Šis numatomas pakeitimas sukėlė šoką smulkiems ir vidutiniams pieno gamintojams, nemažiau juo piktinasi ir stambieji. Kur reikės laikyti kraikinį mėšlą tiems, kurie neturi mėšlidžių ar jos nesutalpina viso mėšlo kiekio? Pasak Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkės Renatos Vilimienės, jeigu šis įsakymas nebus atšauktas, pieno sektorius bus sunaikintas.
 


Skaitykite daugiau: 

 
 
Mano ūkis - Ekologinių ūkių atstovai nesijaučia esantys ant bangos

2020-12-29 

 

Europos Sąjungos ir mūsų šalies užmojai artimiausioje ateityje smarkiai išplėsti ekologinių ūkių plotus šioje srityje jau dirbantiems ūkininkams didelio optimizmo apie šviesią perspektyvą kol kas nekelia. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas, Ukmergės r. ūkininkas Saulius Daniulis, apžvelgdamas šiuos metus, portalui manoūkis.lt sakė, kad šią agrarinę sritį mūsų šalyje ištikusi stagnacija. Tuo tarpu ES naujosiose strategijose numato iki 2030-ųjų Bendrijoje ekologinių ūkių plotą išplėsti iki 25 proc. bendro žemės ūkio ploto. Europos Parlamento portale nurodoma, kad 2018 m. ES ekologinė žemdirbystė užėmė 13,4 mln. ha ir tai sudarė tik 7,5 proc. bendro naudmenų ploto. Taigi, reikės gerokai pasistengti, norinti pasiekti užsibrėžtus tikslus. Bet kai kurios šalys jau dabar priartėję prie minimo skaičiaus. Pagal ekologinės gamybos ploto dalį bendroje šalies žemėnaudoje pirmauja Austrija, Estija ir Švedija (20-24 proc.).

Skaitykite daugiau: 

 
 
Paaiškino, kokiu būdu ir kaip bus galima įteisinti nelegalius vandens gręžinius

2020-12-29

Siūloma patvirtinti laikiną požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką, suteikiant galimybę įsiteisinti valdomą gręžinį, susitvarkyti nuosavybę ir kitus požeminio vandens ištekliams išgauti reikalingus dokumentus. Kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros, siūloma atleisti asmenį nuo administracinių ir ekonominių sankcijų už požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo.

Tai numatantį Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektą, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymų pakeitimų projektus įregistravo Seimo nariai – aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas ir buvęs aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Mažeika, „valstietis“ Valius Ąžuolas ir konservatorius Kazys Starkevičius.

Siūloma, kad laikinasis įstatymas įsigaliotų 2021 m. gegužės 1 d. ir galiotų iki 2023 m. balandžio 30 d.

Plačiau

 
 
Visiems ūkininkams teko prisitaikyti prie naujų iššūkių

2020-12-28

Skaičiuojant paskutines 2020-ųjų dienas, paprašėme Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto pasidalyti mintimis apie besibaigiančius metus. Pasak jo, ūkininkus labiausiai vargina nežinia dėl ateities ir nuolat keičiami teisės aktai, visiškai ignoruojant ūkininkų-praktikų pastabas. Bent jau gamta šiemet po trejų prastų metų žemės ūkiui pagaliau buvo palanki, todėl augalininkystės ūkiai šiek tiek atsigavo. Deja, pienininkystės ūkiai vis dar merdi. Sunkiau verčiasi ir mėsinės galvijininkystės ūkiai, nes pandemijos pasekmės yra pasaulinės ir daugelis įvairių specializacijų ūkių, kurie parduodavo produkciją maitinimo įstaigoms, eksportui, susidūrė su sunkumais, kai teko parduoti pusvelčiui.

Skaitykite daugiau: 

 
 
PIENININKYSTĖS ATEITIS – MIGLOTA

2020-12-27

Šiuo laikmečiu pieno ūkiuose sklando įvairios nuotaikos. Vieni ūkiai mąsto, kaip išgyventi ir lopo susidariusias skolas, o kiti – plėtoja verslą.

„Užkaišė“ skolas

Smulkūs pieno ūkiai iš valstybės sulaukė paramos dėl koronaviruso pandemijos sukeltų padarinių,tačiau, kaip patys tvirtino, jos beveik nepajuto. Ukmergės rajono pienininkė Zofija Griškevičienė, prižiūrinti apie 50 karvių, gautą paramą panaudojo susidariusių skolų skylėms užkaišyti. Kai gyvulių mažai, nedidelė ir parama.

Zofija su karvėmis dirba beveik 40 metų, savo ūkį prižiūri beveik 20 metų. Per visą šį laikotarpį ji nesivaikė kainų, nekeitė supirkėjų, bendradarbiavo su bendrove „Pieno žvaigždės“. „Pastaraisiais metais už priduodamą pieną gauname varganą atlygį. Mano vaikai iš manęs juokiasi, kad vis tebedirbu pieno ūkyje. Tačiau nepasiduodu ir viliuosi, kad ateis geresni laikai, pieno supirkimo kainos bus aukštesnės ir gyvensime oriau. Mano sūnūs dirba užsienyje, todėl žinau, kaip ten laikosi pieno ūkiai –už pieną ūkininkams mokama daugiau nei Lietuvoje“, – mintimis pasidalijo pienininkė.

Moteris pridūrė, kad vasarą už kilogramą pieno buvo mokami grašiai. Tuo metu ji bandė išsiderėti aukštesnę kainą, tačiau nepavyko. Rudenį, atsižvelgus į pieno riebumą, kaina buvo perskaičiuota ir už pieną buvo mokama brangiau. Z.Griškevičienė tvirtino, kad smulkius pienininkus tenkintų 25–28 ct/kg supirkimo kaina.

 

Plačiau

 
 
Ūkininkų susitikime su žemės ūkio ministru - bandymas sumažinti įtampą

2020-12-18

Gruodžio 10 d. pavakarę įvykusiame nuotoliniame Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo narių ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko susitikime žemdirbiai išsakė daug įvairiausių problemų, kurioms sprendimą tikisi rasti tolesnėse abipusėse diskusijoje. Gruodžio 10 d. vyko nuotolinis LŪS 32-asis suvažiavimas, kuriame aptartos aktualiausios žemdirbiams problemos 
 

Skaitykite daugiau: 

 
 
Ūkininkų rezoliucijoje - reikalavimai ir siūlymai naujai valdžiai

2020-12-19

Ūkininkų rezoliucijoje - reikalavimai ir siūlymai naujai valdžiai 

Gruodžio 10 d. nuotoliniu būdu įvyko Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) 32-asis suvažiavimas, kuriame aptartos aktualiausios žemdirbiams problemos ir jas išdėsčius priimtoje rezoliucijoje kreiptasi į naująją valdžią. Nuotoliniame LŪS suvažiavime dalyvavo 30 skyrių pirmininkai iš 41-o organizacijos rajoninio skyriaus. Suvažiavimui pirmininkavo LŪS vadovas Jonas Talmantas, renginį moderavo LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė. Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimo dalyviai įvertino susidariusią situaciją šalies žemės ūkyje, ES ambicijas, iškeltas Žaliuoju kursu, strategijomis „Nuo lauko iki stalo“ ir „Bioįvairovė“, ES Parlamento, Tarybos ir Komisijos pozicijas dėl BŽŪP 2023-2027 m. laikotarpiui, LR Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano užmojus. Neliko nepastebėtas ir Lietuvos politikų išankstinis nusistatymas prieš žemės ūkį bei padedant žiniasklaidai kuriamas neigiamas ūkininkų įvaizdis, kad Lietuvos žemdirbiai – teršėjai. Opiausi žemdirbiams klausimai ir reikalavimai bei siūlymai, kaip juos spręsti, išdėstyti net 7 lapus užimančioje rezoliucijoje. Joje paminėtos bemaž visos agrarinės sritys, pradedant Bendrąją žemės ūkio ir klimato kaitos politika, mokesčiais ir baigiant mokymais bei savivalda.

Skaitykite daugiau: 
 

 
 
Žemdirbiams būtina stiprinti savo pozicijas

2020-12-16

Šalies žemdirbiai išgyvena reputacinę ir egzistencinę krizę. Per ketverius praėjusius metus pasikeitė trys žemės ūkio ministrai, suskilo žemdirbių savivalda, politiniai sektoriaus tikslai pasiklydo tarp gamybos, aplinkosaugos ir socialinių reikalų. Lietuvos deleguotas eurokomisaras su tautiečiais kalba aptakiais Briuselio terminais, jo kolega iš Lenkijos, kuruojantis žemės ūkį, pasirinkęs poziciją „tyliau vandens, žemiau žolės“. Naujasis ministras aplinkosaugininkas nuteikia netikėtumams.

Sukiršinta savivalda

„Viešumoje formuojama nuomonė, jog valstybėje žemdirbys apdovanotas mokesčių lengvatomis, gyvena pasiturimai, tačiau nuolatos skundžiasi nuostolingu verslu, – kalba Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Jonas Talmantas. – Dėl to iš dalies kalti patys žemdirbiai, nesutariantys, kuri savivaldos organizacija privalo jiems atstovauti derybose su politikais.“

Pasak J. Talmanto, LŪS vienija pažangiausius šalies šeimos ūkius, kuriančius pridėtinę vertę, gausinančius valstybės biudžetą. LŪS turi šimtametę istoriją, tvirtą struktūrą, 41 skyrių rajonuose, atstovų tarptautinėse organizacijose. LŪS išlaikoma iš nario mokesčio. Panašiai dirba ir kitos Lietuvos žemės ūkio tarybai priklausančios žemdirbių savivaldos organizacijos, vienijančios grūdų augintojus, pieno ir mėsos gamintojus, galvijų augintojus, nederlingų žemių savininkus.

 

Skatykite plačiau

 
 
Netekome Vytauto Rakicko

2020-12-12

Po sunkios ligos į Amžinybę išėjo ilgametis Telšių rajono ūkininkų sjąjungos pirmininkas Vytautas Rakickas.

Būdamas aktyvus Vytautas padarė labai daug vienydamas ir telkdamas ūkininkus, gindamas jų interesus ir būdamas ištikimas savo įsitikinimams. Ir nors kilęs ne iš Žemaitijos, jis savo energiją atidavė jos žmonėms, buvo tikras kovotojas kaip užsispyręs žemaitis – visada eidavo iki galo. Daugelis Vytautą prisimename kaip paslaugų ir aktyvų narį, kartais impulsyvų, bet visada einantį į kompromisus.

TRŪS narių vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio šeimai, artimiesiems, draugams, bendražygiams.

 

Atsisveikinimas su velionio palaikais nuo  gruodžio 12 d. 18 val. iki 13 d. - 24 val  Telšių Gedulo namuose (Sinagogos g. 3, Telšiai).

Šv. Mišios už velionį bus aukojamos Telšių mažojoje bažnyčioje 15 d. 10 val.

Urna bus laidojama gruodžio 15 d. gimtinėje Joniškio raj. Žukančių kapinėse.  

 

Paremti velionio šeimą galite: ROMANA RAKICKĖ LT 34 7300 0100 4103 3936

 
 
Nukentėjusiems nuo visų nepalankių klimato reiškinių – lengvatinės paskolos

2020-11-29

Ūkininkai ir ūkiai, per paskutinius trejus metus nukentėję nuo nepalankių klimato reiškinių, nuo gruodžio 1 d. gali kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“.
 

Skaitykite daugiau: 

 
 
Vėl per kišenę! Kelių mokesčio tarifų pakeitimas guls ir ant žemdirbių pečių

2020-11-29

Besiskirstantys senosios kadencijos Seimo nariai, vos surinkę kvorumą, paskubomis paliko „dovanėlę“ ratuotiems rinkėjams – patvirtino važiavimo keliais mokesčio apskaičiavimo tvarką, kuri turėtų įsigalioti po poros metų, tačiau ji jau dabar kelia nerimą ūkininkams ir keleivių bei krovinių vežėjams. Skaičiuojama, kad važiavimo valstybiniais keliais išlaidos padidės beveik 4 kartus ir žemdirbiams tai gali tapti akmeniu po kaklu.

Ne laikas, o kilometrai

Įstatymo pataisa Seimas leido Lietuvos automobilių kelių direkcijai diegti naują kelių apmokestinimo sistemą, pagal kurią rinkliavos dydis bus nustatomas ne pagal laiką, o pagal nuvažiuotą atstumą. Iš 78 balsavusiųjų naujovei paskubomis pritarė 76 Seimo nariai.

Plačiau

 
 
Ar Klimato kaitos programoje išliks lėšos, numatytos išmaniajai melioracijai?

2020-11-20

Lietuvos ūkininkų sąjungos (toliau – LŪS) nariai pasipiktino, sužinoję apie Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos pasiūlymą, kurį pastarasis pristatė LR Vyriausybės pasitarime š.m. lapkričio 11 d. – sumažinti Klimato kaitos programos priemonei „Reguliuojamas drenažas (išmaniosios melioracijos įrengimas vietoje dabar esančios melioravimo sistemos)“ lėšas nuo 7 mln. eurų iki 4 mln. eurų. 3 mln. eurų papildomai skiriant kompensacijoms fiziniams asmenims už įsigytą metinį bilietą, dviratį, paspirtuką, mopedą ar motociklą, sunaikinus taršų automobilį.

 

Plačiau

 
 
Mėšlu ir srutomis laukus leista tręšti iki gruodžio 1 d.

2020-11-16

Š. m. lapkričio 13 d. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis ir Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pakeitė 2020 m. kovo 9 d. įsakymą „Dėl tręšimo sąlygų 2020 metais nustatymo“ ir leido laukus šiemet tręšti mėšlu ir (ar) srutomis iki gruodžio 1 d. 

Dėl tręšimo draudimo pradžios vėlinimo atsižvelgiant į hidrometeorologines sąlygas Lietuvos ūkininkų sąjunga raštu kreipėsi į LR žemės ūkio ir aplinkos ministerijas. Į LŪS  prašymą atsižvelgta.

 
 
Žemės ūkio paskolų garantijų fondas – pagalba ūkininkui čia ir dabar

2020-11-12

Žemdirbiai, verslininkai, pradedantys verslą kaimo vietovėse ar jį vystantys, neretai susiduria su lėšų stygiumi, o finansavimo negali gauti, nes neturi reikiamo dydžio užstato. Jiems gali padėti Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, suteikdamas finansų įstaigoms garantiją už imamą kreditą ar lizingo paslaugas, ir kompensuodamas palūkanas. 

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas teikia garantijas finansų įstaigoms (bankams, kredito unijoms, lizingo bendrovėms)  už  ūkio subjektų imamus kreditus. Finansų įstaigoms garantuojamas iki 80 proc. neatgautos kredito dalies grąžinimas, lizingo atveju – iki 80 proc. neatgautos lizingu finansuojamo turto kainos sumokėjimas. 

Garantijos teikiamos už kreditus, skirtus investicijoms (tiek gaunantys ES paramą, tiek ir be paramos), už kreditus, skirtus trumpalaikiam ar biologiniam turtui įsigyti, už lizingo paslaugas bei piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojams.

Kas gali gauti kreditą su garantija?

Garantijų fondo kreditus su garantijomis gali gauti visi, užsiimantys žemės ūkio bei kita veikla kaimo vietovėse: ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ar kitos žemės ūkio įmonės, alternatyvūs kaimo verslai, taip pat visos tiek kaime, tiek mieste veikiančios žemės ūkio produktus perdirbančios įmonės.

Kreditą su garantija gali gauti ūkio subjektai, kurių veikla susijusi su:

žemės ūkiu (tradicinė žemės ūkio veikla),
miškų ūkiu (miškininkystė ir medienos ruoša),
maisto ūkiu (mėsos, pieno, daržininkystės ir kitą žemės ūkio produkciją perdirbančios įmonės kaimo vietovėje),
žuvininkyste (žuvų auginimas, veisimas, perdirbimas),
kaimo plėtra (smulkios ir vidutinės įmonės, kaimo turizmas, autoservisai, kirpyklos ir  bet kokia kita veikla, jei ji vykdoma kaimo vietovėje, kurioje gyvena ne daugiau kaip 6 tūkst. gyventojų),
žemės ūkio produkciją superkančios, perdirbančios ir (ar) realizuojančios įmonės mieste.

Plačiau

 

 
 
Siūlo padidinti kai kuriuos asignavimus žemės ūkiui

2020-11-03

Nuotoliniu būdu posėdžiavęs Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį svarstė Vyriausybės pateiktą 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir jam pritarė. Komitetas taip pat pasiūlė kai kuriuos asignavimus žemės ūkiui padidinti. Žemės ūkio ministerijos kuravimo sričiai 2021 metams iš viso planuojama skirti kiek daugiau nei vieną milijardą eurų, iš jų 73 proc. – Europos Sąjungos paramos lėšos. Tačiau Komitetas, įvertinęs socialinių partnerių ir kitus gautus pasiūlymus, nusprendė pasiūlyti padidinti asignavimus kai kurioms itin svarbioms žemės ūkio programoms ir projektams. Pasiūlyta skirti 121,4 mln. eurų projektui „Proveržio išmaniųjų technologijų diegimo žemės ūkio sektoriuje sukūrimas“ finansuoti, melioracijos valstybės investicijų projektams vykdyti papildomai skirti 33,2 mln. eurų, o projektui „Bendra Lietuvos pieno logistika“ finansuoti skirti 10 mln. eurų. Be to, pasiūlyta  papildomai skirti 6 mln. eurų Žemės ūkio ministerijos kuruojamoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms vykdyti, taip pat padidinti asignavimus kai kurioms įstaigoms: Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Nacionalinei mokėjimo agentūrai,  Nacionalinei žemės tarnybai, Žuvininkystės tarnybai, VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai.  Kitų metų biudžeto projekto pirmasis svarstymas Seime numatytas lapkričio 24 dieną.


 

 
 
<<  ankstesnis  5   6   7   8   9   10   11   sekantis  >>