Telšių rajono ūkininkų sąjunga

DĖL DAUGIAMEČIŲ PIEVŲ ATKŪRIMO
2021-12-30 Pareiškėjai, teikdami paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, įsipareigojo daugiamečių pievų nearti, o NMA pareikalavus jas atkurti, jeigu visos Lietuvos mastu daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis sumažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su 2015 m. nustatyta referencine santykine dalimi. NMA, įvertinusi 2021 m. deklaravimo duomenis, nustatė, kad daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis, palyginti su 2015 m. nustatytu referenciniu santykiu Lietuvoje, sumažėjo 11,25 proc. Skaitykite daugiau 2022 m. neatkurtų daugiamečių pievų sankcijų skaičiuoklę rasite NMA tinklapyje.


Su šventėm



Be emocijų. Kalbėkime skaičių kalba
2021-12-07 Jei prieš keletą metų kalbas apie tai, kad gali tekti atkurti suartas pievas palygintume su nuospauda, kuri retkarčiais primindavo apie save, tai dabar – nuospauda tapo votimi. Jai pratrūkus, laukia daug rimtų bėdų. Ūkininkai ieško išeičių, siūlo jas Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), tačiau dažnai pasijunta nejaukiai, nes pačios ministerijos skelbiama įvairi informacija prieštarauja viena kitai arba kelia tiek daug klausimų, į kuriuos atsakymų nėra. Nemažai siūlymų ir klausimų turi ir Telšių rajono ūkininkai bei Lietuvos ūkininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkė Zita DARGIENĖ, su kuria ir kalbėjosi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Roma MĖČIENĖ. – Šiuo metu Lietuvos ūkininkai sudirgę ir suirzę dėl daugelio priežasčių. Viena jų – reikalavimas atkurti suartas pievas. Kas turi bent mažiausią suvokimą apie žemės ūkį, tam nereikia aiškinti, kodėl visuose Lietuvos regionuose vietoj pievų atsirado dirbamos žemės plotai. Tai lėmė stambėjantys ūkiai, mažėjančios pieno ir mėsos supirkimo kainos, dėl to ūkininkai buvo priversti naikinti ar mažinti gyvulininkystės ūkius, o pievas apsėti javais. Jau senokai ūkininkai kalba, jog pievas teks atkurti pagal 2015-aisiais deklaruotus pievų plotus. Gal žinote, kodėl buvo pasirinkta ši data, o ne, pavyzdžiui, 2004-ieji, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES)? – Jūs teisi, ūkininkai nusivylę ir priežasčių tam vis daugėja. Pirmiausia sužinome, kad daugiametes pievas teks atkurti pagal 2015-aisiais deklaruotus jų plotus. Skaitykite daugiau


Gyvulininkystė Telšių rajone: laikytojų mažėja, ūkiai stambėja
2021-12-02 Rajone pastaraisiais metais mažėja galvijus ir kitus gyvūnus laikančių asmenų skaičius, tačiau pačių galvijų nemažėja – šių metų spalį rajone jų registruota per 1 800 daugiau nei metų pradžioje. Su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduria gyvulininkystės ūkiai? Monika GIRDVAINĖ Galvijų skaičius didėja Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėjos Vilmos Lukoševičienės pateiktais duomenimis, šių metų pradžioje Telšių rajone buvo registruoti 944 pieninių veislių karvių laikytojai, o šių metų spalį tokių ūkininkų – 78-iais mažiau. Per 2021-ųjų dešimt mėnesių apie trisdešimčia sumažėjo ir mėsinių bei mišrūnų veislių galvijų laikytojų. Spalio 1-osios duomenimis, jų rajone registruota 808. Slaitykite daugiau


Svarbiausias iššūkis – didinti azoto trąšų naudojimo efektyvumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai
2021-12-01 Skaitome daugybę pasvarstymų apie mineralinių trąšų brangimą, galimą tręšimo normų koregavimą ir tikėtinas to pasekmes augalų produktyvumui. Gal nereikėtų panikuoti ir svarstyti kaip bus, jei nepatręšime perteklinėmis azoto normomis, o ramiai pasvarstyti apie trąšų efektyvumo didinimo galimybes? Žemės dirbimas ir tręšimas – vieni svarbiausių veiksnių žemdirbystėje. Jei dirbdami žemę keičiame dirvos struktūrą, kaupiame ir išsaugome drėgmę, geriname fizines dirvožemio savybes, tai naudodami organines ir mineralines trąšas ne tik tiesiogiai didiname augalams lengvai prieinamų maisto medžiagų atsargas, bet kartu sukuriame palankias sąlygas dirvožemio mikroorganizmams, kurie pagerina maisto medžiagų prieinamumą. Skaitykite daugiau


Išartų pievų būtų galima neatkurti, jei būtų išgirsti protingi siūlymai
2021-11-18 „Ūkininko patarėjas“ jau kalbino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) viceprezidentą, žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ valdybos pirmininką Arūną Grubliauskį, Ukmergės rajono ūkininkus Saulių Pociūną, Vilių Sorokiną, Ramutę ir Valentą Varnus, kurie piktinosi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) tik dabar paskelbta žinia, kad žemdirbiai privalės atkurti užartas pievas. Mat Lietuva nesilaikė ES duoto įsipareigojimo išsaugoti pievas ir per pastarąjį dešimtmetį daugiamečių ganyklų bei pievų plotai šalyje sumažėjo daugiau nei 5 proc. ŽŪM rengia pievų atkūrimo tvarkos aprašo pakeitimą, kuriame bus nustatyta, kas ir kokius pievų plotus turės atkurti bei kokios finansinės sankcijos bus taikomos. Tęsiame temą ir kalbiname žemės ūkio sektorių gerai išmanančius pašnekovus. Skatykite daugiau


Simonas Gentvilas. Kodėl teisus Navickas, arba kodėl grūdų perteklius neužtikrins gerovės Lietuvos gamtai ir kaimui
2021-11-09 Badas yra gyvoji, ne tik literatūrinė, Lietuvos ir visos Europos atmintis. Karčias pamokas Europa išmoko. Esame maistą eksportuojantis žemynas, mūsų maistas kartu su energetika yra tapęs nacionalinio saugumo pamatu. Tačiau Europa ir Lietuva dabar permąsto, kaip mes užsiauginame maistą, kokią produkciją eksportuojame ir kokiomis kainomis. Akivaizdu, kad eksportuodami pigų (ES subsidijomis atpigintą) maistą, mes importuojame taršą, aliname dirvožemius ir savo upes. Skaitykite daugiau:


Užartas pievas teks atkurti
2021-11-07 Žemės ūkio ministerija neseniai paskelbė, kad dalis šalies ūkininkų, per pastaruosius dvejus metus suarusių daugiametes ganyklas ir pievas, privalės jas atkurti. Kitaip jiems bus taikomos finansinės sankcijos. Taip nutiko, nes Lietuva Europos Sąjungai yra įsipareigojusi išsaugoti pievas, bet šio įsipareigojimo nesilaikė – daugiamečių ganyklų ir pievų plotai šalyje, palyginus su 2012 metais, sumažėjo daugiau nei 5 proc. Viršijus šį nustatytą ribinį dydį, valstybė nustato pareigas suartą žemę užsėti daugiamečiais žolynais tiems ūkininkams, kurie turi žemės, pertvarkytos iš daugiamečių ganyklų arba daugiamečiais žolynais užsėtos žemės į kitos paskirties žemę ankstesniu laikotarpiu. Žemės ūkio ministerija jau rengia pievų atkūrimo tvarkos aprašo pakeitimą. Jame žada aiškiai nustatyti, kas ir kokius pievų plotus turės atkurti bei kokios finansinės sankcijos bus taikomos. Skaitykite daugiau


Dešimtys tūkstančių – kaip į balą
2021-10-26 Jei reikėtų trumpai apibūdinti Telšių r. Duseikių kaime gyvenantį ūkininką Vladą Termeną, tinkamesnio žodžio kaip pašėlęs vargu ar pavyktų rasti. 37-erių vyras – vaikštantis idėjų bankas, kurio galvoje tiek daug įvairių sumanymų, kad visus net jam pačiam išvardinti sunku. Ne vieną jų ir įgyvendinti spėjo. Kai kas Vladą nuvylė, o kai kas ir pasitenkinimo, ir pelno teikė. Jei nežinotum, kad duseikiškis dar ir 250 ha valdo bei laiko 70 melžiamų karvių, galėtum sakyti, jog žmogus per daug laisvo laiko turi. Tačiau jį pažįstantieji sako, jog V. Termeno galva dėl technikos pramušta ir kad jis – be galo nagingas ir kūrybingas žmogus. Slaitykite daugiau


Ūkininkų laukuose dygsta vėjo jėgainės
2021-10-18 Netrukus Telšių rajono apylinkių peizažas turėtų pasikeiti: čia numatytos vietos keliolikai vėjo jėgainių parkų. Vienas iš jų pamažu kyla šalia Tryškių miestelio. Žemdirbiai būgštauja, ar vėjo jėgainės nepaveiks žemės, dirvožemio, tada ir auginamų gyvulių, ar tikrai tai bus neblogos papildomos pajamos sudariusiems nuomos sutartis su jėgainių valdytojais? Su politikų palaiminimu Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Katkaus teigimu, savivaldybėje dar 2012 m. parengtas Degaičių, Eigelirdžių, Patausalės, Dirmeikių, Tryškių, Ubiškės, Dūseikių kadastrinių vietovių, vėliau – Ryškėnų, Viešvėnų, Luokės, Upynos, seniūnijų, Nevarėnų, Mitkaičių ir Nerimdaičių specialieji planai, kuriuose buvo numatytos vėjo jėgainių teritorijos. Sprendimus dėl jų priėmė Telšių r. savivaldybės taryba. T. Katkaus tikina, kad prieš išduodant prieš išduodant jėgainių parko statybos leidimą buvo reikalaujama atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą: „Vėjo jėgainių poveikio žemės ūkiui nebus, tai – stacionarūs, aplinkos neteršiantys statiniai. Žemės ūkio darbams įtakos jos neturės, technikai kliūčių taip pat nesudarys.“ Skaitykite plačiau


Akučkų šeima gyvenimą paskyrė žemdirbystei
2021-10-22 Tryškių seniūnijoje, Padegupio kaime, gyvenančių Rasos ir Andriaus Akučkų ūkis – modernus ir sparčiai augantis. Tai įvertino Telšių rajono ūkininkų sąjungos organizuoto konkurso „Metų ūkis 2021“ komisija – darbštūs tryškiškiai buvo apdovanoti pirmosios vietos prizu. Nors savarankiškai R. ir A. Akučkai ūkininkauja tik pastaruosius vienuolika metų, Andrius teigia šioje veikloje besisukantis nuo pat mažumės – meilę žemei bei darbštumą jam įskiepijo visą gyvenimą ūkininkavę tėveliai Elvyra ir Alfonsas Akučkai. Skaitykite daugiau


Žemės ūkio rūmai praleido progą patylėti
2021-10-18 Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) atstovauja žemdirbių interesams ar ne? Toks klausimas daugeliui kilo, kai Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) kreipėsi į aukščiausiuosius šalies vadovus dėl nepasitikėjimo žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, o Rūmai išplatino pareiškimą, palaikantį ministrą. Išsakė susikaupusias problemas Pareiškimą dėl nepasitikėjimo ministru K. Navicku LŽŪT, vienijanti dešimt pagrindinių žemdirbių asociacijų, įteikė Ministrei Pirmininkei, Prezidentui ir Seimo Pirmininkei. Jame rašoma, kad nepasitikėjimo ministru pareiškimas nebuvo spontaniškas veiksmas, – jis žemdirbių visuomenėje brendo seniai. Skaitykite daugiau


Sveikatos ir rujų stebėjimas D. Kulevičiaus ūkyje
2021-09-20 Ūkininkas D.Kulevičius pasakoja apie ūkyje naudojamą elektroninę gyvulių stebėjimo sistemą SCR SenceHub. Kaip vyksta rujų ir sveikatingumo stebėjimas? Karvėms ant kaklo uždedami diržai su davikliai arba į ausis įsegami specialūs įsagai. Kiekvienas gyvulys įgyja savo daviklį, kuris 24 val per parą ir 7 dienas per savaitę registruoja judėjimą, atrajojimą, kvėpavimą, ėdimo, gėrimo, gulėjimo trukmę. Daviklis duomenis per anteną siunčia į duomenų registravimo bloką. Iš jo siunčiami pranešimai apie sergančius, rujojančius, apie sutrikusią gyvulių grupių savijautą dėl šėrimo pasikeitimo, karščio streso, apie sunkų arba užsitęsusį karvių veršiavimąsi. Pranešimai gali būti siunčiami: veterinarijos gydytojui, fermos vadovui, gyvulių savininkui, sėklintojui, konsultantui. Plačiau video


Konkurso „Metų ūkis 2021“ prioritetas -- šeimų ūkiai
2021-09-10 Praėjusį trečiadienį Žemaitės dramos teatre surengtas 27-asis Telšių rajono ūkininkų sąjungos konkursas „Metų ūkis“. Jo tikslas -- išrinkti geriausius pastarųjų metų ūkius bei paskatinti kitus ūkininkus imtis pažangaus ūkininkavimo, siekti efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros. Ankstyvą rugpjūčio 31-osios rytą komisija -- Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė, Telšių rajono savivaldybės vicemeras Mantas Serva, kredito unijos „Germanto lobis“ valdybos pirmininkas Vytautas Barsteiga, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos Telšių rajono biuro vadovė Rima Skiotienė, Kaimo plėtros skyriaus vedėja Vilma Lukoševičienė bei Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė Telšių rajone Edita Šerlinskienė išsiruošė į ūkių apžiūrą. Šiemet „Metų ūkio“ konkursas kitoks, buvo renkami šeimos ūkiai, kai iš patyrusių ūkininkų nelengvą žemdirbio misiją perima jų vaikai. O rajono „Metų ūkio“ komisija kasmet stengiasi ieškoti naujų veidų ir vardų, skirti dėmesį naujai įsitvirtinusiems ūkiams. Darbščiuosius ūkininkus pasveikino Seimo narys Valentinas Bukauskas, Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas, generalinis šventės rėmėjas -- kredito unijos „Germanto lobis” valdybos pirmininkas Vytautas Barsteiga ir kiti svečiai. Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė pastebėjo: „Mūsų kraštas kalvotas, tačiau rezultatai geri ir puikūs, nes žemę čia dirba išmintingi žmonės. Noriu palinkėti, kad nelaimės ir koronavirusas aplenktų, kad kiekviename ūkyje ir šeimoje būtų daugiau supratimo ir džiaugsmo. Jūs -- kaimo ateitis.“ Toliau buvo pristatytas geriausiųjų ūkių devintukas. Jančauskių-Gaurylių šeimos ūkis iš Žarėnų seniūnijos. Raimundo ir Ritos Jančauskių mišrus ūkis įregistruotas 1994 m. Pradžia buvo nuo 8 melžiamų karvių ir 10 ha žemės. Pradėta pirkti, nuomotis žemę, plėstis, įsigyti technikos, pasinaudoti ES paramomis. Šiuo metu turima apie 120 galvijų, iš jų melžiamų karvių -- 62. Dirba iki 200 ha nuosavos ir nuomojamos žemės. Dukros Giedrės Jančauskytės-Gaurylienės mėsininkystės ūkis įregistruotas 2015 m., turint 15 mėsinių galvijų ir dirbant 46 ha nuosavos ir nuomojamos žemės. Po Giedrės pasinaudotų dviejų ES paramų, atnaujinta ūkių technika žemei dirbti ir pašarams ruošti. Šiuo metu jos ūkyje auginami 24 mėsiniai galvijai. Pienas tiekiamas „Žemaitijos pienui“. Nominacija skirta „Už idealiai tvarkomus kelių kartų ūkius“. Akučkų šeimos ūkis iš Tryškių seniūnijos. Tėvukas su mama pradėjo ūkininkauti pagal Valstiečių ūkio įstatymą. Atsikėlė žemę į dabartinę vietą. Iš viso turėjo nuosavos žemės apie 50 ha. Kadangi tais laikais žemė buvo dirvonuojama ir niekam nereikalinga, pradėjo plėstis ir buvo išsiplėtę iki 250 ha. Sūnus Andrius visada padėdavo. Bandė auginti bulves, kopūstus, vėliau ūkis pradėjo mažėti, nes buvo sunku dėl atsiskaitymo už produkciją. Ūkis sumažėjo iki nuosavų 50 ha, o vėliau buvo visiškai sunaikintas, viskas išparduota -- liko tik sandėliai. 2001 m. sūnus Andrius išvyko dirbti į Šiaulius, įkūrė verslą, o nuo 2010 m. pradėjo savarankiškai ūkininkauti. Ir vėl pradžia buvo tie patys 50 ha. Pirkosi technikos, plėtėsi. Taip palaipsniui kiekvienais metais didejo. Nuo 2015 metų -- per penkmetį -- ūkis padidėjo nuo 83 ha iki 213 ha. Dabar bendras Andriaus su žmona Rasa, tėvukų, brolio žemės plotas siekia 260 ha. Nominacija skirta „Už optimizmą ir spartų ūkio proveržį“. Venckų šeimos ūkis iš Viešvėnų seniūnijos. Ūkininkauja daugiau kaip 30 metų, dirbama apie 600 ha žemės, nuosavos žemės -- 350 ha. Ūkis mišrus -- galvijų laikoma apie 110 vnt., iš kurių -- 75 melžiamos karvės. Tai išskirtinis ūkis, kuriame ūkininkauja seneliai Irena ir Stasys Venckai (Irenai -- 78-eri, Stasiui -- 85-eri) ir anūkas Paulius Venckus. Pradžia buvo nelengva, pradėta nuo 3 karvių, po truputį ūkį plėtė, buvo pasiekę iki 110 melžiamų karvių, vėliau teko mažinti. Šiandienai melžia 75 piendaves, o pieną parduoda „Žemaitijos pieno“ bendrovei. Nominacija skirta „Už ilgametį triūsą, sėkmingą ūkinę veiklą kelių kartų šeimos ūkyje, inovacijų ir technologijų diegimą“. Šerlinskų šeimos ūkis iš Luokės seniūnijos. Ūkis bendrai dirba apie 300 ha žemės, augina 223 galvijus, iš kurių 74 melžiamos karvės. Jadzės Šerlinskienės tėvas 1991 metais pagal Valstiečių ūkio įstatymą įsigijo 14 ha žemės. Kadangi tėvai buvo senyvo amžiaus, Jadzės šeima nutarė bendrai ūkininkauti. Tada laikė 9 melžiamas karves. Iš tėvų persiregistravo ūkį Jadzės vardu ir pradėjo jį plėsti. Dabar laikomi 78 galvijai, iš kurių 40 melžiamų karvių, žemės deklaruoja 97 ha. Sūnus Rimantas 2004 metais įkūrė savo ūkį. Pradėjo nuo 5 karvių ir 40 ha žemės. Dabar augina 52 galvijus ir deklaruoja 136 ha žemės. Sūnus Aurelijus 2009 metais įkūrė savo ūkį, pradėjo auginti 5 karves ir deklaravo 40 ha žemės. Dabar augina 93 galvijus, iš kurių 34 melžiamas karves, deklaruoja 64 ha žemės. Nominacija skirta „Už stabiliai tvarkomos sodybos erdvę ir draugišką požiūrį į gamtą“. Žiogų-Vaičiulių šeimos ūkis iš Ryškėnų seniūnijos. Ūkininkauja per 30 metų, dirba apie 150 ha, nuosavos žemės -- 70 ha, ūkis -- mišrus, laikoma 94 pieniniai galvijai, iš kurių 50 melžiamų karvių. Pieną parduoda „Žemaitijos pienui“. Nominacija skirta „Už idėjos turėjimą ir jos įgyvendinimo siekį“. Serapinų-Vasiliauskų šeimos ūkis iš Gadūnavo seniūnijos. Tėvai Danutė ir Zigmantas pradėjo ūkininkauti nuo 1992 metų, tuomet turėjo 4 karves ir 3 ha žemės. Sūnus Vaidotas ūkį įkūrė 2015 m., o dukra Simona -- 2016 m. Šiandien šeimos ūkyje dirbama apie 125 ha žemės (nuosavos žemės 50 ha), laikoma apie 110 galvijų, iš kurių 40 melžiamų karvių. Ūkininkai pieną parduoda „Žemaitijos pieno“ bendrovei. Ūkis -- išskirtinis. Jame auginama apie 700 šinšilų. Nominacija skirta „Už pasirinkimą ir ryžtą kurtis ir dirbti kaime, už netradicinės žemės ūkio šakos vystymą“. Tulčių šeimos ūkis iš Varnių seniūnijos. Ūkyje dirbama apie 550 ha, iš kurių 200 ha nuosavos, nuomojama 350 ha. Turi 465 galvijus: melžiamų karvių -- 165. Pieną parduoda „Žemaitijos pienui“. Augina 300 prieauglio. Sėja 50 ha rapsų, 150 ha žieminių javų, vasarinių javų -- 70 ha, kukurūzų -- 70 ha. Pievos ir ganyklos užima 200 ha. Šeimos ūkyje nuo 2007 metų ūkininkauja tėvas Raimondas Tulčius, sūnus Vaidotas ūkį įkūrė 2015 m., o sūnus Gediminas -- 2020 metais. Nominacija skirta „Už tęsiamas šeimos ūkininkavimo tradicijas, už jaunatvišką optimizmą, originalias ūkininkavimo idėjas bei tvirtą įsitikinimą, kad eina teisingu keliu“. Gofmanų-Brasų šeimos ūkis iš Nevarėnų seniūnijos. Dirbama apie 230 ha, ūkyje laikoma apie 210 prieauglio ir 70 melžiamų karvių. Ūkis įkurtas prieš 30 metų, kartu ūkininkauja dukra Inesa bei sūnus Airas. Nominacija skirta „Už entuziazmą ir kūrybiškumą plėtojant įvairiapusišką ūkį“. Kasparavičių šeimos ūkis iš Degaičių seniūnijos. Ūkinkauja nuo 1992 m. Dirbama apie 150 ha žemės, laikoma apie 160 galvijų, iš kurių -- 60 melžiamų karvių. Ūkyje kartu ūkininkauja ir du sūnūs: Mantvydas ir Valdas, kurie prieš penkerius metus įkūrė mišrius ūkius. Kiekvienas ūkis yra išskirtinis, o šis šeimos ūkis stebina tuo, kad karvyčių laiko daugiau lentynoje negu fermoje. Tai Dalytės suvenyrinė kolekcija, kurioje apie 100 juodmargėlių. Šeimos galva Kęstutis -- neeilinis ūkininkas. Jis daugkartinis Europos ir Lietuvos svarsčių kilnojimo čempionas, Degaičių sporto klubo prezidentas. Nominacija skirta „Už sugebėjimą derinti ūkininkavimą ir kitas sportines veiklas“. Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas ir Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė įteikė „Metų ūkis 2021“ dalyviams padėkos raštus. Netrūko ir dovanų. Pagaliau atėjo svarbiausioji renginio dalis -- paskelbti tris geriausius ūkius. Pirmoji vieta atiteko Akučkų, antroji -- Šerlinskų, trečioji -- Tulčių šeimos ūkiams. Jie apdovanoti gausiomis dovanomis. Rėmėjų dovanas lydėjo nuoširdūs jų atstovų palinkėjimai ūkininkams. Renginyje dalyvavusi „Žemaitijos pieno“ l.e.p. Žaliavos pirkimo direktorė Jurgita Vaičiulė apdovanojo ne tik geriausiųjų dešimtuką -- juk net šešetas iš jų pieną tiekia „Žemaitijos pieno“ bendrovei -- bet ir įmonės dovanų maišeliais buvo pamaloninti sukaktuvininkai. O jų šiemet, švenčiančių savo „apvalius“ ar „penketukinius“ gimtadienius -- net 45! Naujos gražios tradicijos sumanytoja Zita Dargienė ir specialiais medaliais pasirūpino. Kas negalėjo atvykti, ji tuos ūkininkus su dovanomis aplankys namuose. Šventėje pasirodė „Vėlungos“ šokėjai (vadovė Daina Butkienė), o vėliau renginio dalyviai žiūrėjo spektaklį „Spalvotų guzikėlių rožančius“ (režisierė Laimutė Pocevičienė). Šventę vedė Žemaitės dramos teatro programų organizatorė Aistė Korkadinovaitė-Šiaudkulienė


Metų ūkio 2021 laimėtojai
1 vieta Akučkų ūkis Tryškių sen. 2 vieta Šerlinskų ūkis Luokės sen. 3 vieta Tulčių ūkis Varnių sen. Daugiau foto akimirkų
plačiau

ŠVENTĖ "METŲ ŪKIS 2021"
Kviečiame Jus į šventę "Metų ūkis 2021" !!! Renginio data: 2021 m. rugsėjo 8 d. pradžia 18:00 val. Jūsų lauks Muzikinis žemaitiškas spektaklis "Spalvuotu guzikieliu rožončius",pagrindiniai profesionalūs aktoriai:etnomuzikologė ir dainininkė Loreta Sungailienė, kino ir teatro aktorė Valda Bičkutė Valiukiene, aktorius Vaidas Lengvinas, poetas ir dramaturgas Mindaugas Valiukas, Žemaitės dramos teatro aktoriai, vaikų ir jaunimo studija SAVI ir spektaklio režisierė Laimutė Pocevičienė. Taip pat jūsų lauks rėmėjų dovanos, užkandžiai. Šventės atributas - gera nuotaika! Renginio vieta: Žemaitės dramos teatras, Respublikos g. 18, Telšiai. Būtina registracija Maloniai laukiame atvykstant.


Jei ūkininkai žinotų, kas bus rytoj
2021-08-20 Skatykite daugiau


Per mažai ar per daug 1 500 Eur į rankas melžėjai (melžėjui)?
2021-08-30 Daugeliui žemdirbių pienininkystė nepatraukli dėl nepertraukiamo darbo 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę, tačiau verslą motyvuoja du kartus per mėnesį ūkį pasiekiantys pinigai už parduotą pieno žaliavą. Vis dažniau spaudoje pasirodo skelbimų, kad ūkis ieško melžėjo ar melžėjos, siūlo tikrai „miesčioniškus“ atlyginimus. Tačiau surasti specialistą – nėra paprasta. Baido darbo fermoje rutina: melžti pradedama pusę keturių ryte, pabaigus reikia išplauti liniją ir pieno bloką, išdalyti miltus karvėms, tada pagirdyti veršelius, išplauti kibirus. Vakare – vėl ta pati procedūra. Trys valandos ryte ir trys valandos vakare. Didesniuose ūkiuose vienai melžėjai patikima 100 karvių ir daugiau. Skaitykite daugiau


Po atkaklios kovos neįgyvendinamų mėšlo tvarkymo reikalavimų neliko
2021-08-21 Žemdirbių pasipiktinimą ir realią grėsmę žlugti daliai ūkių sukėlę buvusių žemės ūkio ir aplinkos ministrų kadencijos pabaigoje patvirtinti reikalavimai mėšlo laikymui, turėję įsigalioti šį rudenį, pagaliau neteko galios. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) paskelbė, jog žemės ūkio ir aplinkos ministrai pasirašė „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą“. Jei to nebūtų padaryta, ūkininkai nuo šio lapkričio negalėtų laikyti tirštojo mėšlo lauko rietuvėse draudžiamuoju tręšti laikotarpiu. ŽŪM gražiai įvardija, kad sutarimas pasiektas po ūkininkus vienijančių organizacijų ir ministerijų diskusijų, o realiai – po beveik metų atkaklios žemdirbių kovos su valdininkais, įrodinėjant buvusių reikalavimų nelogiškumą. Kas kovojo, o kam laurai „Mėšlo tvarkymo reikalavimų aprašas dabar praktiškai yra toks, koks buvo iki praėjusių metų pabaigos, kol jo savo įsakymu nepakeitė tuometinis žemės ūkio ministras Andrius Palionis ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Darėme daug žygių, kovojome, kad buvusių ministrų priimtas šokiruojantis sprendimas būtų panaikintas. Gaišome laiką, įtikinėjome dabartinį ministrą Kęstutį Navicką, kreipėmės ir į Europos Komisiją (EK), prašydami, kad būtų išaiškinti atitinkami reglamentai, nes ŽŪM mus mulkino, neva tokius reikalavimus grindžia audito išvadomis. Tačiau tose išvadose apie tai neužsiminta nė vienu žodžiu. Taip ministerijos klerkai klaidino ir valdžią, ir žemdirbius. Tuo, kad mėšlo tvarkymo reikalavimų aprašas pagaliau pakeistas, turėtų girtis ne ŽŪM, ne jos iniciatyva tai buvo padaryta. Skaitykite daugiau


Po metų pertraukos pagerbti „Metų ūkio“ laimėtojai
2021-07-15 Prienai. Ketvirtadienį pagerbti ir apdovanoti 78 konkurso „Metų ūkis 2020“ laimėtojai. Ilgiausias tradicijas turintis žemdirbiškas konkursas tradiciškai vyko ne metų gale, o pačiame vasaros viduryje Prienų rajone, Vazgaikiemyje, „Harmony Park“ erdvėje. Dėl pernai užklupusios pandemijos ir karantino pagrindiniai konkurso organizatoriai – Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), vienijanti 41 rajoninį skyrių – leido pačioms savivaldybėms nuspręsti, ar konkursą rengti pandemijos sąlygomis. Taip dvidešimt septintą kartą organizuotas konkursas įvyko tik 25 savivaldybėse. Iš viso konkurse dalyvavo 213 ūkių, iš jų išrinkti 78 nugalėtojai: po 25 pirmos ir antros, taip pat 28 trečios vietos laureatai, nes trijose savivaldybėse trečioji vieta skirta dar papildomai trims ūkiams. Geriausius žemdirbius sveikino politikai, renginio rėmėjai ir agroverslo atstovai. Europos Parlamento nario Bronio Ropės vardu biuro vadovė Lietuvoje Rūta Bičiuvienė apdovanojo jauniausią konkurso laimėtoją – Marijampolės savivaldybės pirmos vietos laureatą Mykolą Šveikauską. Telšių r. pirmos vietos laimėtojai Virginija ir Remigijus Gailiai ūkininkauja jau daugiau kaip 20 metų, nuo 2004 – ekologiškai. Ūkininkai valdo 260 ha, augina grūdines kultūras, 86 ha plotą užima obelų sodai, 3 ha skiria rabarbarams Skaitykite daugiau:


<< ankstesnis 5 6 7 8 9 10 11 sekantis >>