2021-02-17

Visos šalies ūkininkų situaciją sunkina numatomi pieno supirkimo bei mėšlo tvarkymo taisyklių pakeitimai. Nauji pakeitimai ūkininkus įpareigotų į punktą pristatyti tik atšaldytą pieną. O tai reikalautų nemažai investicijų. Rajono ūkininkai žadamus pokyčius vertina kaip smulkiųjų ūkių žlugdymą, tad jau renka parašus Žemės ūkio ministerijai.

Skaitykite daugiau: 
 

2021-02-17

Akademija, Kėdainių r. Žaliąja sala vadinama Airija 2013 m. turėjo 1,2 mln., dabar – beveik 2 mln. melžiamų karvių. Tai reiškia ne tik geresnį ūkininkų gyvenimą, bet ir aplinkosauginius iššūkius. Airijos gyvulininkystės sektoriaus augimas kelia klausimų, kaip tvarkytis didėjančiuose ūkiuose, kai reikia daugiau pašarų, didesnių patalpų, kai atsiranda daugiau mėšlo, ir tuo pačiu būtina mažinti šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir amoniako išskyrimą į aplinką.    Apie tai savo pranešime kalbėjo Airijos žemės ūkio konsultavimo tarnybos „Teagasc“ mokslinė darbuotoja dr. Dominika Krol, dalyvavusi tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje „Klimato kaita ir žemės ūkis – iššūkiai, patirtys ir sprendimai“, kurią surengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

 

Skaitykite daugiau:

2021-02-10

Lietuva jau keliolika metų deklaruoja, kad gyvulininkystės prioritetinė sritis, tačiau jau keletą metų mažėja karvių ir kiaulių.

Dabar prisidėjo ir ūkininkus baugina naujas iššūkis – vadinamas Žaliasis kursas, kai ūkininkauti teks gamtą ypatingai tausojančias technologijas.
„Skaičiai nėra džiuginantys, tačiau nėra ir tragiški. Mes apsirūpiname maisto produktais, tik reikia įsivežti kiaulienos. Mūsų komanda, atėjusi į Žemės ūkio ministeriją, paveldėjo pieno strategiją, kuri buvo kurta perdirbėjų ir gamintojų, o ministerijos funkcija liko tik stebėtojo, kas mums nepriimtina. Ten surašyta daug punktų, kurie neparemti pinigais. Pavyzdžiui, šiandien mes gaminame 1,5 mln. t žaliavinio pieno, o strategijoje numatoma, kad daug investuojant būtų galima pasiekti 3 mln. t. Dabar norime suplanuoti, kiek kasmet galime investuoti į pieno sektorių“, – pasakoja Paulius Lukševičius, žemės ūkio viceministras.

 

Skaitykite daugiau: 

2020-02-08

Lietuvoje sparčiai mažėja pieno ūkių, nors valdžia jau keliolika metų jiems dosniai dalina paramą ir kuria garsias sektoriaus vystymo strategijas, pagal kurias gamybą turime padidinti nuo 1,5 iki 3 milijonų tonų per metus.
Pieno supirkimo rinkoje dalyvaujančių Lietuvos ūkių vidutinis dydis yra 10-12 karvių, Latvijoje – 20, Estijoje – 160.
 

Skaitykite daugiau: 

2020-01-01

Pačiame Lietuvos pakraštyje, pasienyje su Lenkija esančiame Pagraužių kaime (Kalvarijos sav.) gyvenantis ir ūkininkaujantis Vincas Bagdonas, išgirdęs, jog šiemet griežtės reikalavimai mėšlo tvarkymui ūkiuose, lengviau atsidūsta: ūkininkas dar 2006 metais statėsi naują fermą ir tada įsirengė mėšlides bei srutų talpyklas, todėl jau yra įgyvendinęs aplinkosaugos reikalavimus savo ekologiniame mėsinių galvijų ūkyje. Nors buvo nelengva, šiandien šiam ūkininkui jau nebereikia sukti galvos dėl mėšlo ir srutų laikymo. Deja, dar yra daug smulkių ūkių, kuriems šie dideli ir nemenkų investicijų reikalaujantys darbai dar prieš akis.

Didėja reikalavimai

Žemės ūkio specialistų, mokslininkų pastebėjimu, Lietuvoje nemažai gyvulininkystės ūkių, neturėdami mėšlidžių arba jas turėdami per mažos talpos laikomų gyvulių skaičiui, ne augalų vegetacijos metu mėšlą veža į laukus ir ten jį laiko krūvose. Priekabos išverčiamos netvarkingai, mėšlas pilamas krūva prie krūvos, jos neuždengiamos.

Skaitykite daugiau

2020-01-27

Pernai, rugpjūčio 14-ąją, Telšių rajono ūkininkų sąjunga pirmininke išrinko Zitą Dargienę — buvusią fizikos mokytoją, ūkininkę, valdančią ekologinį mėsinių galvijų ūkį. Šiandien sąjungos nariai jau turi savo diskusijų grupę ir tinklalapį internete (telsetrus.lt). Panašius tinklalapius turi tik keturi rajonai, tačiau jų sąjungoms pirmininkai vadovauja ne pusmetį, kaip Zita Dargienė, o gerokai seniau. Sparčiai pajudėjo ir kiti Telšių rajono ūkininkų reikalai. Pirmininkė Zita Dargienė sutiko pasidalinti savo pirmųjų metų įspūdžiais. Ir ne tik apie sąjungos reikalus, bet ir apie tai, kaip naujoji pirmininkė jaučiasi tikrai kietoje vadovės kėdėje.

Dauguma narių — netikri
— Yra toks posakis — nauja šluota gerai šluoja. Gal ir jūs tik ne su šluota, o su gerokai nutrintu ražu apsisukot, kad Telšių ūkininkų sąjungoje iš 606 narių liko tik 167?
— Ne… Nebuvo ką šluoti, nes tie nariai — netikri. Atėjusi neradau jokių duomenų, jokių kontaktų, tad teko pradėti nuo nulio. Nelengva buvo ir į susirinkimą žmones sukviesti, ir naują tarybą išrinkti. Kai kas siūlė tai daryti vėliau, bet man kitaip atrodė — laikas juk nelaukia. Iki tol, kol vėl pavyktų bent didumą ūkininkų surinkti, daug kas galėtų nutikti. Su naujai išrinkta taryba pradėjome nuo sąjungos narių sąrašo braukymo. Pirmiausia narystės neteko tie, kurie trejus metus nemokėjo nario mokesčio. Vėliau sukūrėm ir išsiuntinėjom anketas, kurias pildydami ūkininkai turėjo nurodyti savo amžių, ką deklaruoja ir panašius statistinius rodmenis. Sutarėme ir dėl nario mokesčio — 0,5 euro už valdomos žemės hektarą. Tačiau mokestis neturi būti mažesnis kaip 25 ir didesnis negu 200 eurų. Taigi kol kas dar neaišku, kiek narių turėsime, tačiau žinau vieną — visi jie bus tikri.
— Sakykit, kam jums reikalinga diskusijų grupė, internetinis tinklalapis? Ir koks jūsų pačios interesas aukoti savo laiką, idėjas, energiją? Nejaugi laisvo laiko turite per daug?

Plačiau

2020-01-17

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pernai į pasėlių deklaravimo tvarką įtraukė naujovę – žemdirbiai deklaruodami plotus ir varnele pažymėdami kurią nors žemdirbių organizaciją galėjo jai iš savo tiesioginių išmokų sumos skirti 1 eurą nuo hektaro. ŽŪM metų pabaigoje paskelbė, kad žemdirbius vienijančias organizacijas kaip paramą pasieks per 296 tūkst. eurų, tačiau kažkodėl nutylėjo, jog išmokų mokėjimas yra pristabdytas, nes teisme nagrinėjama byla dėl teisės akto – sprendimo pervesti lėšas asociacijoms – teisėtumo.

Naudingas tik didžiažemiams

ŽŪM duomenimis, pernai 4228 pareiškėjai deklaruodami 296 117 ha plotą kaip paramą skyrė 1 eurą nuo hektaro žemdirbius vienijančioms organizacijoms – tai yra 296 117 eurų.

 Plačiau

2020-01-10

Griežtinami mėšlo tvarkymo aplinkosauginiai reikalavimai perša mintį, jog jie surašyti taip, kad Lietuvoje liktų kuo mažiau ūkinių gyvulių. Prastėjant šiai statistikai natūraliai gerėja skaičiai Briuseliui rašomose aplinkosauginėse ataskaitose. Žemdirbiai viliasi, kad pirmenybė turėtų būti teikiama sveikam protui, jog jis nugalės, tad ir aikštės prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) nereikės panaudoti mėšlui sandėliuoti.

„Be mėšlelio nebus grūdelio“

„Blogas tas artojas, kurio dirvas vyturiai mėšlauna (blogas ūkininkas, kurio dirvas tik vyturėliai tręšia)“, „be mėšlelio nebus nė grūdelio“ – su mėšlu susiję per šimtą lietuvių patarlių ir priežodžių!

Tai, jog mėšlas yra vertinga organinė trąša, kuriai mineralinės trąšos neprilygsta, pripažįstama ir šiandien. ŽŪM 2019 m. išleido ekspertų grupės parengtą „Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksą, kurio taikymas mažintų neigiamą žemės ūkio poveikį dirvožemiui, vandeniui, orui ir klimatui“ (vadovas dr. Virginijus Feiza, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas). Jame kalbama ir apie būtinumą tinkamai laikyti mėšlą vengiant dirvos, vandens bei oro taršos ir maisto medžiagų nuostolių. Tačiau kartu akcentuojama: „Mėšlas – svarbiausia organinė trąša. Net 4–10 proc. mėšlo dirvoje virsta humusu.“ Teigiama: „Gyvulių mėšlas yra vertingas resursas, turintis didelę tręšiamąją vertę. Jei laikomas tinkamai, jis gali aprūpinti augalus azotu, kaliu ir fosforu ir taip sumažinti brangiai perkamų mineralinių trąšų kiekį. Be to, tręšiant mėšlu, pagerėja dirvos struktūra, padidėja humuso kiekis, skatinama dirvožemio mikroflora, mažėja erozijos pavojus.“

Tačiau vertingoji organinė trąša dabar viešumoje minima visai ne dėl jos vertės, o kaip blogio aplinkai šaltinis.

Plačiau

2021-01-05

Pagal Kinų Saulės kalendorių 2021-ieji – Jaučio metai. Sakoma, jog šie metai bus sėkmingi ne tik gimusiems po Jaučio ženklu, bet ir tiems, kas augina šiuos raguočius. Nors mūsų rajone jaučių augintojų gana nemažai, tačiau žmogaus, turinčio Jaučio pavardę, rasti nepavyko – VĮ Registrų centro duomenimis, ponas Jautis mūsų savivaldybėje negyvena.
Įžengus į naujus metus, „Telšių ŽINIOS“ kviečia susipažinti su Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkės Zitos Dargienės ūkyje auginamais ypatingais prancūziškųjų aubrakų veislės mėsiniais raguočiais.

Raguoti, stambūs ir didingi
Telšių rajone, Degaičių seniūnijoje, Jonauskių kaime, įsikūrusiame ekologiniame mėsinių galvijų ūkyje auga prancūziškųjų aubrakų veislės mėsiniai galvijai.
Po akimis neaprėpiamas pievas aubrakai ganosi laisvi, minta tik čia pat išaugintu ekologišku pašaru. Kiekvienam galvijui ūkyje sukurta natūrali, jo veislei tinkamiausia aplinka. Kasdien kruopščiai rūpinamasi galvijų gerove, jie niekada nerišami, tad turi puikiai išsivysčiusį raumenyną. Dėl didelio ganymosi ploto aubrakai auga visiškai saugūs, yra raguoti, stambūs ir didingi.

Pagal Kinų Saulės kalendorių 2021-ieji – Jaučio metai. Sakoma, jog šie metai bus sėkmingi ne tik gimusiems po Jaučio ženklu, bet ir tiems, kas augina šiuos raguočius.

2020-12-30

Du kadenciją baigusios Vyriausybės ministrai, likus 2 dienoms iki jų įgaliojimų pabaigos, priėmė sprendimą, kuris dar labiau apsunkins pieno sektoriaus ūkininkų gyvenimą. Tuomečiai laikinieji aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis gruodžio 9 d. pasirašė įsakymą „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“.   Jame, be kita ko, rašoma (punktas 2.4), kad 2021 m. lapkričio 15 d. įsigalioja „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo“ 14.4 papunkčio nauja redakcija: „14.4. laukuose mėšlas negali būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, nustatytu Aprašo 17 punkte“, t .y. nuo lapkričio 15 iki kovo 20 dienos. Šis numatomas pakeitimas sukėlė šoką smulkiems ir vidutiniams pieno gamintojams, nemažiau juo piktinasi ir stambieji. Kur reikės laikyti kraikinį mėšlą tiems, kurie neturi mėšlidžių ar jos nesutalpina viso mėšlo kiekio? Pasak Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkės Renatos Vilimienės, jeigu šis įsakymas nebus atšauktas, pieno sektorius bus sunaikintas.
 

Skaitykite daugiau: 

2020-12-27

Šiuo laikmečiu pieno ūkiuose sklando įvairios nuotaikos. Vieni ūkiai mąsto, kaip išgyventi ir lopo susidariusias skolas, o kiti – plėtoja verslą.

„Užkaišė“ skolas

Smulkūs pieno ūkiai iš valstybės sulaukė paramos dėl koronaviruso pandemijos sukeltų padarinių,tačiau, kaip patys tvirtino, jos beveik nepajuto. Ukmergės rajono pienininkė Zofija Griškevičienė, prižiūrinti apie 50 karvių, gautą paramą panaudojo susidariusių skolų skylėms užkaišyti. Kai gyvulių mažai, nedidelė ir parama.

Zofija su karvėmis dirba beveik 40 metų, savo ūkį prižiūri beveik 20 metų. Per visą šį laikotarpį ji nesivaikė kainų, nekeitė supirkėjų, bendradarbiavo su bendrove „Pieno žvaigždės“. „Pastaraisiais metais už priduodamą pieną gauname varganą atlygį. Mano vaikai iš manęs juokiasi, kad vis tebedirbu pieno ūkyje. Tačiau nepasiduodu ir viliuosi, kad ateis geresni laikai, pieno supirkimo kainos bus aukštesnės ir gyvensime oriau. Mano sūnūs dirba užsienyje, todėl žinau, kaip ten laikosi pieno ūkiai –už pieną ūkininkams mokama daugiau nei Lietuvoje“, – mintimis pasidalijo pienininkė.

Moteris pridūrė, kad vasarą už kilogramą pieno buvo mokami grašiai. Tuo metu ji bandė išsiderėti aukštesnę kainą, tačiau nepavyko. Rudenį, atsižvelgus į pieno riebumą, kaina buvo perskaičiuota ir už pieną buvo mokama brangiau. Z.Griškevičienė tvirtino, kad smulkius pienininkus tenkintų 25–28 ct/kg supirkimo kaina.

Plačiau

2020-12-12

Po sunkios ligos į Amžinybę išėjo ilgametis Telšių rajono ūkininkų sjąjungos pirmininkas Vytautas Rakickas.

Būdamas aktyvus Vytautas padarė labai daug vienydamas ir telkdamas ūkininkus, gindamas jų interesus ir būdamas ištikimas savo įsitikinimams. Ir nors kilęs ne iš Žemaitijos, jis savo energiją atidavė jos žmonėms, buvo tikras kovotojas kaip užsispyręs žemaitis – visada eidavo iki galo. Daugelis Vytautą prisimename kaip paslaugų ir aktyvų narį, kartais impulsyvų, bet visada einantį į kompromisus.

TRŪS narių vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio šeimai, artimiesiems, draugams, bendražygiams.

Atsisveikinimas su velionio palaikais nuo  gruodžio 12 d. 18 val. iki 13 d. - 24 val  Telšių Gedulo namuose (Sinagogos g. 3, Telšiai).

Šv. Mišios už velionį bus aukojamos Telšių mažojoje bažnyčioje 15 d. 10 val.

Urna bus laidojama gruodžio 15 d. gimtinėje Joniškio raj. Žukančių kapinėse.  

Paremti velionio šeimą galite: ROMANA RAKICKĖ LT 34 7300 0100 4103 3936

2020-11-03

Vis dažniau kalbama apie mokesčių sistemos pertvarkymą žemės ūkyje, siūloma atsižvelgti į žemės ūkio, kaip vieno iš didžiausių teršėjų, statusą. Tačiau, ar iš tiesų aplinkosaugos mokesčiai yra geriausia priemonė taršai žemės ūkyje mažinti? Šią temą nagrinėja VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto lektorės dr. Erika BESUSPARIENĖ ir Aušra NAUSĖDIENĖ:   Žemės ūkio sektorius naudojasi mokesčių lengvatomis: atleistas nuo aplinkos teršimo mokesčio iš mobilių taršos šaltinių, pakuotės mokesčio nuo plėvelės, naudojamos šienainiui pakuoti, pakuotės mokesčio neviršijus 0,5 t išleistos pakuotės į vidaus rinką. Lyginant užsienio šalių patirtį, Lietuvoje taikoma mažai aplinkosaugos mokesčių, pvz., Belgijoje apmokestinamas mėšlas, Danijoje apmokestinami pesticidai. Aplinkosaugos mokesčių įvedimas žemės ūkyje nėra prioritetas, tačiau siekiant iki 2030 m. sumažinti taršą iki 55 proc. yra svarus argumentas persvarstyti mokesčių sistemą.

Skaitykite daugiau:

 

2020-11-03

Lietuvai siekiant jau po kelių dešimtmečių visą reikalingą elektros energiją gaminti iš atsinaujinančių šaltinių, itin reikšmingą vaidmenį vaidins vėjo energetika. Pasak vėjo energetikos atstovų, sąlygos vystyti šią sritį mūsų šalyje iš tiesų palankios – vėjo jėgaines galima statyti beveik visoje Lietuvos teritorijoje. O kaip projektų vystytojai nusprendžia, kur iškils naujas vėjo elektrinių parkas? Kaip jie išmatuoja vėjo kryptį ir greitį? Geras sąlygas vėjo energetikos projektams plėtoti nulemia tai, kad Lietuva – lygumų šalis. Čia nėra natūralių barjerų, kurie galėtų užstoti vėją, nėra didelių skirtumų tarp sąlygų šalies šiaurėje, pietuose, rytuose ir vakaruose. Nors didžioji dalis vėjo elektrinių parkų mūsų šalyje kol kas veikia netoli jūros, pasitelkiant naujausias vėjo turbinas juos galima statyti kone visoje Lietuvos teritorijoje. 

Skaitykite daugiau: 

2020-11-02

Nors Seimas vasaros pradžioje priėmė įstatymą, numatantį, kad nuo kitų metų aplinkos taršos mokestis turėtų būti taikomas ir žemės ūkio technikai, klausimų dėl jo įgyvendinimo kyla jau dabar. Trečiadienį nuotoliniame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje svarstant Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimus, susijusius su mokesčių ginčų sprendimo tvarka, nuošalyje neliko ir kitos su šiuo klausimu susijusios aktualijos.

Skaitykite daugiau: 
 

2020-10-19

Spalio 15 d. Telšių Žemaitės dramos teatre vyko Telšių rajono ūkininkų sąjungos organizuota šventė  – „Metų ūkis 2020“.

Šiais metais rajone organizuotas konkursas „Metų ūkis“ jau 26-asis, kurio tikslas – išrinkti geriausius šių metų ūkius bei paskatinti kitus ūkininkus imtis pažangaus ūkininkavimo, siekti efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros. Konkursas suteikia galimybę artimiau susipažinti su žmonėmis, kurie yra arčiausiai žemės, daugiau išgirsti apie jų rūpesčius ir džiaugsmus, o įvertinus jų pasiektus rezultatus bei patirtį – pasimokyti. Ūkininkų pasiekimus vertino komisija, kurioje dalyvavo rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kazys Lečkauskas, kredito unijos „Germanto lobis“ valdybos pirmininkas Vytautas Barsteiga,  Žemės ūkio rūmų Savivaldos organizatorė Telšių rajone Edita Šerlinskienė,  Telšių r. savivaldybės Kaimo plėtros skyriaus vedėja Vilma Lukoševičienė, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos Telšių rajono biuro vadovė Rima Skiotienė. Komisijai tikrai nebuvo lengva išrinkti geriausius ūkius, nes mūsų rajono ūkininkai puikiai tvarkosi, sėkmingai dirba, dalyvauja įvairiose Lietuvos kaimo plėtros programos priemonėse, turime ir sėkmingų ekologinio ūkininkavimo pavyzdžių bei taikančių inovacijas. Yra nemažai pavyzdžių, kai iš patyrusių ūkininkų nelengvą žemdirbio darbą perima jų vaikai“, – pasakoja viena iš ūkių vertinimo komisijos narių ir šventės organizatorių – Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė.

Plačiau

Renginio data: 2020 m. spalio 15 d. 18 val.

Renginio vieta: Žemaitės dramos teatras, Respublikos g. 18, Telšiai.

Būtina registracija iki spalio 11 d.: REGISTRACIJA

Koncertas nemokamas: koncertuos grupė "Kitava", laukia užkandžiai, rėmėjų dovanos.

Šventės atributas - gera nuotaika!

Maloniai laukiame atvykstant.

2020-10-07

Atsižvelgiant į tai, kad vis dar esame praradę paramos gavėjo statusą, jį galima atstatyti po praradimo praėjus lygiai vieneriems metams, t.y. nuo 2020 m. spalio 9 d. galime teikti finansines ir veiklos ataskaitas už paskutinius dvejus metus ir prašyti atstatyti paramos gavėjo statusą, tai aktualu, siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių dėl sąjungos finansinių ataskaitų rinkinio nepatvirtinimo, dėl šventės rėmėjų.  

Esant neatidėliotinam būtinumui (dėl paramos gavėjo statuso atstatymo bei veiklos ir finansinių atskaitomybių ataskaitų patvirtinimo) 20 %  TRŪS narių  pareikalavo, kad visuotinis susirinkimas būtų sušauktas nesilaikant Telšių rajono ūkininkų sąjungos įstatų 7.3p. nustatyto būtinumo prieš 30 dienų iki susirinkimo apie planuojamą susirinkimą paskelbti rajoninėje spaudoje, internetinėje svetainėje, o būtų sušauktas ir apie jį pranešta per įmanomai trumpiausią laiką paskelbiant internetinėje svetainėje. Pasirašę nariai pageidauja, kad neeilinis visuotinis susirinkimas būtų pravestas telekomunikacinėmis priemonėmis (elektroniniu balsavimu).

TRŪS taryba nutarė, kad pageidaujant daugiau kaip 20 %  TRŪS narių, šaukti neeilinį susirinkimą siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių dėl sąjungos finansinių ataskaitų rinkinio nepatvirtinimo (susirinkimo darbotvarkė pateikiama žemiau).

Neeilinis visuotinis TRŪS narių susirinkimas šaukiamas 2020 m. spalio 9 dieną (penktadienį) 9 val., balsavimą organizuojant telekomunikacinėmis priemonėmis (elektroninis balsavimas, identifikuojant nariai turės įvesti paskutinius keturis asmens kodo skaičius ). Susirinkimui neįvykus (nesant kvorumo), pakartotinis neeilinis visuotinis narių susirinkimas vyks  sekančią dieną t.y. 2020 m. spalio 10 d., 9 val., balsavimą organizuojant telekomunikacinėmis priemonėmis.  Išankstinio balsavimo rezultatai, pateikti neeiliniam visuotiniam susirinkimui, galios ir pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime.

Siūloma susirinkimo darbotvarkė:

1.       2019 metų TRŪS veiklos ataskaita ir jos tvirtinimas.

2.       2019 metų TRŪS finansinė ataskaita ir jos tvirtinimas.

3.       2018 metų TRŪS veiklos ataskaita ir jos tvirtinimas.

4.       2018 metų TRŪS finansinė ataskaita ir jos tvirtinimas.

2020-09-14

Artūras Svirnelis, Ūlos krašto baidarių nuomotojų asociacijos vadovas sako, kad šie metai buvo „auksiniai“. Skirtingai nuo ankstesnių, kai šis verslas buvo praktiškai šeštadieninis, ar, geriausiu atveju, savaitgalio, užsiėmimas, žmonės plaukė ir darbo dienomis. Rimantas Šerlinskas, valdantis mišrų ūkų – grūdų, pieno ir mėsos sektorius ir užsiimanti kaimo turizmo bei nuomojantis baidares sako, kad viena šaka paremia kitą ir papildomas sezoninis verslas šalia žemdirbystės labai naudingas.

Skaitykite daugiau: