Telšių rajono ūkininkų sąjunga

Saugantiems daugiametes pievas siūlomos dvigubai didesnės kompensacinės išmokos
2021-12-21 Geros žinios žemdirbiams – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui dvigubai padidinti kompensacines išmokas išsaugantiems daugiametes pievas ir skirti lėšų žemės ūkio rizikos valdymo fondams nelaukiant naujojo finansinio laikotarpio – tai yra, jau kitąmet. Išmoka už pievų ,,įdarbinimą” Lietuva yra įsipareigojusi Europos Komisijai, jog daugiamečių ganyklų ir pievų plotai negali sumažėti daugiau nei 5 proc. Tačiau pievų ir ganyklų mažėjimas 2019 ir 2020 metais mūsų šalyje beveik pasiekė nustatytąją ribą. O šiemet pievų plotas sumažėjo daugiau nei 12 proc., palyginti su referenciniu 2015 m. laikotarpiu. „Kad ateityje ūkininkai turėtų daugiau paskatų išsaugoti esamas daugiametes pievas bei ganyklas ir bendras jų plotas nesumažėtų, norime dvigubai padidinti išmokas už ekstensyvų pievų tvarkymą ganant galvijus“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Anot jo, būtent galvijai yra vienas efektyviausių būdų „įdarbinti“ pievas. https://zum.lrv.lt/lt/naujienos/saugantiems-daugiametes-pievas-siulomos-dvigubai-didesnes-kompensacines-ismokos


Be emocijų. Kalbėkime skaičių kalba
2021-12-07 Jei prieš keletą metų kalbas apie tai, kad gali tekti atkurti suartas pievas palygintume su nuospauda, kuri retkarčiais primindavo apie save, tai dabar – nuospauda tapo votimi. Jai pratrūkus, laukia daug rimtų bėdų. Ūkininkai ieško išeičių, siūlo jas Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), tačiau dažnai pasijunta nejaukiai, nes pačios ministerijos skelbiama įvairi informacija prieštarauja viena kitai arba kelia tiek daug klausimų, į kuriuos atsakymų nėra. Nemažai siūlymų ir klausimų turi ir Telšių rajono ūkininkai bei Lietuvos ūkininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkė Zita DARGIENĖ, su kuria ir kalbėjosi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Roma MĖČIENĖ. – Šiuo metu Lietuvos ūkininkai sudirgę ir suirzę dėl daugelio priežasčių. Viena jų – reikalavimas atkurti suartas pievas. Kas turi bent mažiausią suvokimą apie žemės ūkį, tam nereikia aiškinti, kodėl visuose Lietuvos regionuose vietoj pievų atsirado dirbamos žemės plotai. Tai lėmė stambėjantys ūkiai, mažėjančios pieno ir mėsos supirkimo kainos, dėl to ūkininkai buvo priversti naikinti ar mažinti gyvulininkystės ūkius, o pievas apsėti javais. Jau senokai ūkininkai kalba, jog pievas teks atkurti pagal 2015-aisiais deklaruotus pievų plotus. Gal žinote, kodėl buvo pasirinkta ši data, o ne, pavyzdžiui, 2004-ieji, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES)? – Jūs teisi, ūkininkai nusivylę ir priežasčių tam vis daugėja. Pirmiausia sužinome, kad daugiametes pievas teks atkurti pagal 2015-aisiais deklaruotus jų plotus. Skaitykite daugiau


Gyvulininkystė Telšių rajone: laikytojų mažėja, ūkiai stambėja
2021-12-02 Rajone pastaraisiais metais mažėja galvijus ir kitus gyvūnus laikančių asmenų skaičius, tačiau pačių galvijų nemažėja – šių metų spalį rajone jų registruota per 1 800 daugiau nei metų pradžioje. Su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduria gyvulininkystės ūkiai? Monika GIRDVAINĖ Galvijų skaičius didėja Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėjos Vilmos Lukoševičienės pateiktais duomenimis, šių metų pradžioje Telšių rajone buvo registruoti 944 pieninių veislių karvių laikytojai, o šių metų spalį tokių ūkininkų – 78-iais mažiau. Per 2021-ųjų dešimt mėnesių apie trisdešimčia sumažėjo ir mėsinių bei mišrūnų veislių galvijų laikytojų. Spalio 1-osios duomenimis, jų rajone registruota 808. Slaitykite daugiau


Svarbiausias iššūkis – didinti azoto trąšų naudojimo efektyvumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai
2021-12-01 Skaitome daugybę pasvarstymų apie mineralinių trąšų brangimą, galimą tręšimo normų koregavimą ir tikėtinas to pasekmes augalų produktyvumui. Gal nereikėtų panikuoti ir svarstyti kaip bus, jei nepatręšime perteklinėmis azoto normomis, o ramiai pasvarstyti apie trąšų efektyvumo didinimo galimybes? Žemės dirbimas ir tręšimas – vieni svarbiausių veiksnių žemdirbystėje. Jei dirbdami žemę keičiame dirvos struktūrą, kaupiame ir išsaugome drėgmę, geriname fizines dirvožemio savybes, tai naudodami organines ir mineralines trąšas ne tik tiesiogiai didiname augalams lengvai prieinamų maisto medžiagų atsargas, bet kartu sukuriame palankias sąlygas dirvožemio mikroorganizmams, kurie pagerina maisto medžiagų prieinamumą. Skaitykite daugiau


Aptartos žemdirbių galimybės prisidėti prie aplinkos tausojimo
2021-11-19 Į Žemės ūkio ministerijos rengiamą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą siekiama įtraukti pačias efektyviausias agrarinės aplinkosaugos priemones. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kartu su visus ūkininkus vienijančių organizacijų – Žemės ūkio rūmų ir Žemės ūkio tarybos – atstovais bei mokslininkais diskutavo dėl žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus, kuriuos privalomai turės įgyvendinti kiekvienas ūkininkas pagal savo ūkio specifiką. Nuo 2023 metų ūkininkų laukia patobulinta paramos sąlygų sistema, kuri bus privaloma visiems, norintiems gauti Europos Sąjungos paramą. Ši sistema – tai vienas iš kertinių Bendrosios žemės ūkio politikos „žaliosios architektūros“ elementų. Ji apima valdymo reikalavimus bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus (GAAB). Jie nukreipti į klimato kaitos ir vandens užterštumo mažinimo, dirvožemio, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo, maisto saugos, gerovės bei augalų apsaugos produktų tinkamo naudojimo tikslus. GAAB įgyvendinimas privalomas ir valstybėms narėms, ir ūkininkams. Kadangi GAAB susieti su teikiama parama, už jų nesilaikymą bus taikomos sankcijos. Skaitykite daugiau


Išartų pievų būtų galima neatkurti, jei būtų išgirsti protingi siūlymai
2021-11-18 „Ūkininko patarėjas“ jau kalbino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) viceprezidentą, žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ valdybos pirmininką Arūną Grubliauskį, Ukmergės rajono ūkininkus Saulių Pociūną, Vilių Sorokiną, Ramutę ir Valentą Varnus, kurie piktinosi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) tik dabar paskelbta žinia, kad žemdirbiai privalės atkurti užartas pievas. Mat Lietuva nesilaikė ES duoto įsipareigojimo išsaugoti pievas ir per pastarąjį dešimtmetį daugiamečių ganyklų bei pievų plotai šalyje sumažėjo daugiau nei 5 proc. ŽŪM rengia pievų atkūrimo tvarkos aprašo pakeitimą, kuriame bus nustatyta, kas ir kokius pievų plotus turės atkurti bei kokios finansinės sankcijos bus taikomos. Tęsiame temą ir kalbiname žemės ūkio sektorių gerai išmanančius pašnekovus. Skatykite daugiau


Žolynų atsėjimas ir rūpestis kraštovaizdžiu kai kuriems ūkininkams reikš bankrotą
2021-11-10 Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui šūktelėjus – „Suartas pievas reikės atsėti“ – Lietuvos žemdirbiai sunerimo. „O gal iš tiesų reikės?“, – svarsto žemdirbiai. Kadangi ministras rėmėsi ES reikalavimais žemės ūkiui, pasidomėjome Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nario Broniaus Ropės, ar tikrai taip bus? Ūkininkai užvertė skundais „Pastaruoju metu ūkininkai tiesiog užvertė mane nusiskundimais tiek dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) planuojamų Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų, tiek reikšdami susirūpinimą dėl Žaliojo kurso ir ekoschemų – žemdirbiai skundžiasi, kad ŽŪM rengia naująją BŽŪP įgyvendinimo tvarką, neįsiklausydama į ūkininkų, kuriems tuos reikalavimus teks įgyvendinti, praktinius patarimus“, – sako B. Ropė. Skaitykite daugiau


Simonas Gentvilas. Kodėl teisus Navickas, arba kodėl grūdų perteklius neužtikrins gerovės Lietuvos gamtai ir kaimui
2021-11-09 Badas yra gyvoji, ne tik literatūrinė, Lietuvos ir visos Europos atmintis. Karčias pamokas Europa išmoko. Esame maistą eksportuojantis žemynas, mūsų maistas kartu su energetika yra tapęs nacionalinio saugumo pamatu. Tačiau Europa ir Lietuva dabar permąsto, kaip mes užsiauginame maistą, kokią produkciją eksportuojame ir kokiomis kainomis. Akivaizdu, kad eksportuodami pigų (ES subsidijomis atpigintą) maistą, mes importuojame taršą, aliname dirvožemius ir savo upes. Skaitykite daugiau:


Užartas pievas teks atkurti
2021-11-07 Žemės ūkio ministerija neseniai paskelbė, kad dalis šalies ūkininkų, per pastaruosius dvejus metus suarusių daugiametes ganyklas ir pievas, privalės jas atkurti. Kitaip jiems bus taikomos finansinės sankcijos. Taip nutiko, nes Lietuva Europos Sąjungai yra įsipareigojusi išsaugoti pievas, bet šio įsipareigojimo nesilaikė – daugiamečių ganyklų ir pievų plotai šalyje, palyginus su 2012 metais, sumažėjo daugiau nei 5 proc. Viršijus šį nustatytą ribinį dydį, valstybė nustato pareigas suartą žemę užsėti daugiamečiais žolynais tiems ūkininkams, kurie turi žemės, pertvarkytos iš daugiamečių ganyklų arba daugiamečiais žolynais užsėtos žemės į kitos paskirties žemę ankstesniu laikotarpiu. Žemės ūkio ministerija jau rengia pievų atkūrimo tvarkos aprašo pakeitimą. Jame žada aiškiai nustatyti, kas ir kokius pievų plotus turės atkurti bei kokios finansinės sankcijos bus taikomos. Skaitykite daugiau


Paraiškos dėl paramos ūkių biosaugai – nuo spalio vidurio
2021-10-09 Nuo spalio 18 d. ūkinių gyvūnų laikytojai, siekiantys sumažinti pavojingų ligų paplitimo riziką savo ūkiuose, kviečiami kreiptis dėl paramos. Paraiškos ūkių biosaugai sustiprinti renkamos iki gruodžio 3 d. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“. Atkreiptinas dėmesys, kad š. m. rugsėjį buvo pakoreguotos veiklos srities įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės), jas rasite čia. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta daugiau nei 4 mln. Eur paramos lėšų. Skaitykite plačiau


Svarbu tinkamai įgyvendinti kompleksinės paramos reikalavimus
2021-11-01 Kompleksinės paramos susiejimo reikalavimų turi laikytis visi ūkininkai, gaunantys tiesiogines išmokas, taip pat paramą pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones. Nustačius, kad nesilaikoma reikalavimų, sankcijos taikomos visai paraiškai, t. y. mažinamos išmokos pagal visas paramos schemas. Siekiame, kad ūkininkai tinkamai vykdytų įsipareigojimus ir neprarastų skirtos paramos, tad atkreipiame dėmesį į dažniausiai nustatomus pažeidimus. Kompleksinės paramos susiejimo reikalavimus sudaro geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai bei žemės ūkio valdymo ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai. Patikras, kaip ūkiuose laikomasi kompleksinės paramos susiejimo reikalavimų, atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Skaitykite daugiau


Dešimtys tūkstančių – kaip į balą
2021-10-26 Jei reikėtų trumpai apibūdinti Telšių r. Duseikių kaime gyvenantį ūkininką Vladą Termeną, tinkamesnio žodžio kaip pašėlęs vargu ar pavyktų rasti. 37-erių vyras – vaikštantis idėjų bankas, kurio galvoje tiek daug įvairių sumanymų, kad visus net jam pačiam išvardinti sunku. Ne vieną jų ir įgyvendinti spėjo. Kai kas Vladą nuvylė, o kai kas ir pasitenkinimo, ir pelno teikė. Jei nežinotum, kad duseikiškis dar ir 250 ha valdo bei laiko 70 melžiamų karvių, galėtum sakyti, jog žmogus per daug laisvo laiko turi. Tačiau jį pažįstantieji sako, jog V. Termeno galva dėl technikos pramušta ir kad jis – be galo nagingas ir kūrybingas žmogus. Slaitykite daugiau


Ūkininkų laukuose dygsta vėjo jėgainės
2021-10-18 Netrukus Telšių rajono apylinkių peizažas turėtų pasikeiti: čia numatytos vietos keliolikai vėjo jėgainių parkų. Vienas iš jų pamažu kyla šalia Tryškių miestelio. Žemdirbiai būgštauja, ar vėjo jėgainės nepaveiks žemės, dirvožemio, tada ir auginamų gyvulių, ar tikrai tai bus neblogos papildomos pajamos sudariusiems nuomos sutartis su jėgainių valdytojais? Su politikų palaiminimu Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Katkaus teigimu, savivaldybėje dar 2012 m. parengtas Degaičių, Eigelirdžių, Patausalės, Dirmeikių, Tryškių, Ubiškės, Dūseikių kadastrinių vietovių, vėliau – Ryškėnų, Viešvėnų, Luokės, Upynos, seniūnijų, Nevarėnų, Mitkaičių ir Nerimdaičių specialieji planai, kuriuose buvo numatytos vėjo jėgainių teritorijos. Sprendimus dėl jų priėmė Telšių r. savivaldybės taryba. T. Katkaus tikina, kad prieš išduodant prieš išduodant jėgainių parko statybos leidimą buvo reikalaujama atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą: „Vėjo jėgainių poveikio žemės ūkiui nebus, tai – stacionarūs, aplinkos neteršiantys statiniai. Žemės ūkio darbams įtakos jos neturės, technikai kliūčių taip pat nesudarys.“ Skaitykite plačiau


Akučkų šeima gyvenimą paskyrė žemdirbystei
2021-10-22 Tryškių seniūnijoje, Padegupio kaime, gyvenančių Rasos ir Andriaus Akučkų ūkis – modernus ir sparčiai augantis. Tai įvertino Telšių rajono ūkininkų sąjungos organizuoto konkurso „Metų ūkis 2021“ komisija – darbštūs tryškiškiai buvo apdovanoti pirmosios vietos prizu. Nors savarankiškai R. ir A. Akučkai ūkininkauja tik pastaruosius vienuolika metų, Andrius teigia šioje veikloje besisukantis nuo pat mažumės – meilę žemei bei darbštumą jam įskiepijo visą gyvenimą ūkininkavę tėveliai Elvyra ir Alfonsas Akučkai. Skaitykite daugiau


Žemės ūkio rūmai praleido progą patylėti
2021-10-18 Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) atstovauja žemdirbių interesams ar ne? Toks klausimas daugeliui kilo, kai Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) kreipėsi į aukščiausiuosius šalies vadovus dėl nepasitikėjimo žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, o Rūmai išplatino pareiškimą, palaikantį ministrą. Išsakė susikaupusias problemas Pareiškimą dėl nepasitikėjimo ministru K. Navicku LŽŪT, vienijanti dešimt pagrindinių žemdirbių asociacijų, įteikė Ministrei Pirmininkei, Prezidentui ir Seimo Pirmininkei. Jame rašoma, kad nepasitikėjimo ministru pareiškimas nebuvo spontaniškas veiksmas, – jis žemdirbių visuomenėje brendo seniai. Skaitykite daugiau


Ekoschemos: daugiau mokės už tvarumą arba Kiek žemdirbiui kainuos aplinkosauga
2021-10-14 Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) socialiniams partneriams ir ūkininkams pristatė ekoschemų modelį, pagal kurį žemdirbiai, labiau prisidėję prie aplinkos išsaugojimo, gali gauti papildomų piniginių išmokų. Prie nuotolinio susitikimo prisijungė daugiau kaip 250 asmenų. Skirtingai nuo ankstesnių paramos laikotarpių, šiame, atsiradus žaliajam kursui ir strategijai „Nuo lauko iki stalo", kai kurios priemonės yra įvardytos netgi labai konkrečiai. Skaitykite daugiau:


Vilkų populiaciją reguliuokime ne emocijomis, o argumentais
2021-10-08 Spalio 15 d. prasideda naujas vilkų medžioklės sezonas, truksiantis iki kovo 31 d. arba iki bus išnaudotas numatytas limitas. Aplinkos ministerijai paskelbus 2021-2022 metų medžioklės sezono vilkų sumedžiojimo limito projektą šie žvėrys vėl atsidūrė visuomenės dėmesio centre. Dalis jos akcentuoja, kad vilkai – mūsų globos ir apsaugos reikalaujanti rūšis, kiti įsitikinę, kad tai pernelyg didelę žalą avininkystei darantys plėšrūnai, todėl jų gausą būtina mažinti medžiojant. Dažnu atveju požiūris į susidariusią situaciją išreiškiamas emocijomis. Tačiau tai nėra teisingas kelias. Šiuo metu jau sukaupta daug vilkų populiacijos būklės stebėjimų, tyrimų duomenų, todėl yra pakankamas pagrindas kalbėti ne emocijomis, o tvirtais argumentais. Plačiau


Juščius: sutikčiau, kad visiems europiečiams nebūtų mokamos ES išmokos
Kęstutis Juščius, vienas stambiausių šalies agrosektoriaus verslininkų, dirba srityje, kuri, eilinio miestiečio mintyse nėra imli technologijoms ir naujovėms. – Kas šiandien dienai yra „Auga Group“, kokie šio sezono rezultatai? – Šiandien mes gaminame maisto produktus nuo lauko iki stalo, perdirbame derlių ir pristatome vartotojams. Dirbame 39 tūkst. ha žemės, laikome 3500 melžiamų karvių, prieauglį. Tai didelis ūkis. Viskas auginama ekologiškai. – Kokie finansiniai rezultatai? – Tiesą sakant, gyvenu kiek kitais dalykais ir kiti skaičiai mano galvoje. Nenoriu suklysti. Mes esame biržinė bendrovė ir finansiniai rezultatai atviri. Šiemet dirbsime pelningai. Kai kurios kultūros dar laukuose, nors javai dėl sausros ir karščių nukentėjo. Skaitykite daugiau:


NMA parama. Didinama susietoji parama už pienines karves
2021-09-21 Žemės ūkio ministerija nustatė 2021 metų susietosios paramos už pieninę karvę dydį – 180,22 Eur. Palyginti su 2020 metais, parama padidėjo 51,36 Eur. Paramą gaus apie 22 tūkst. pieno gamintojų, kurie atitinka keliamus reikalavimus. Šios paramos avansus (125 Eur už pieninę karvę) planuojama mokėti nuo spalio 18 d. Likusi paramos dalis (55,22 Eur) į pieno gamintojų sąskaitas turėtų būti pervesta nuo gruodžio 1 d. Iš viso 2021 m. Europos Sąjungos susietajai paramai už pienines karves numatyta skirti 36,43 mln. eurų, t. y. 6,86 mln. Eur daugiau negu 2020 m. (29,57 mln. eurų).


Sveikatos ir rujų stebėjimas D. Kulevičiaus ūkyje
2021-09-20 Ūkininkas D.Kulevičius pasakoja apie ūkyje naudojamą elektroninę gyvulių stebėjimo sistemą SCR SenceHub. Kaip vyksta rujų ir sveikatingumo stebėjimas? Karvėms ant kaklo uždedami diržai su davikliai arba į ausis įsegami specialūs įsagai. Kiekvienas gyvulys įgyja savo daviklį, kuris 24 val per parą ir 7 dienas per savaitę registruoja judėjimą, atrajojimą, kvėpavimą, ėdimo, gėrimo, gulėjimo trukmę. Daviklis duomenis per anteną siunčia į duomenų registravimo bloką. Iš jo siunčiami pranešimai apie sergančius, rujojančius, apie sutrikusią gyvulių grupių savijautą dėl šėrimo pasikeitimo, karščio streso, apie sunkų arba užsitęsusį karvių veršiavimąsi. Pranešimai gali būti siunčiami: veterinarijos gydytojui, fermos vadovui, gyvulių savininkui, sėklintojui, konsultantui. Plačiau video


<< ankstesnis 7 8 9 10 11 12 13 sekantis >>