| Nukentėjusiems nuo visų nepalankių klimato reiškinių – lengvatinės paskolos |
|
2020-11-29
Ūkininkai ir ūkiai, per paskutinius trejus metus nukentėję nuo nepalankių klimato reiškinių, nuo gruodžio 1 d. gali kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“.
Skaitykite daugiau:
|
| |
| |
| Vėl per kišenę! Kelių mokesčio tarifų pakeitimas guls ir ant žemdirbių pečių |
|
2020-11-29
Besiskirstantys senosios kadencijos Seimo nariai, vos surinkę kvorumą, paskubomis paliko „dovanėlę“ ratuotiems rinkėjams – patvirtino važiavimo keliais mokesčio apskaičiavimo tvarką, kuri turėtų įsigalioti po poros metų, tačiau ji jau dabar kelia nerimą ūkininkams ir keleivių bei krovinių vežėjams. Skaičiuojama, kad važiavimo valstybiniais keliais išlaidos padidės beveik 4 kartus ir žemdirbiams tai gali tapti akmeniu po kaklu.
Ne laikas, o kilometrai
Įstatymo pataisa Seimas leido Lietuvos automobilių kelių direkcijai diegti naują kelių apmokestinimo sistemą, pagal kurią rinkliavos dydis bus nustatomas ne pagal laiką, o pagal nuvažiuotą atstumą. Iš 78 balsavusiųjų naujovei paskubomis pritarė 76 Seimo nariai.
Plačiau
|
| |
| |
| Ar Klimato kaitos programoje išliks lėšos, numatytos išmaniajai melioracijai? |
 2020-11-20
Lietuvos ūkininkų sąjungos (toliau – LŪS) nariai pasipiktino, sužinoję apie Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos pasiūlymą, kurį pastarasis pristatė LR Vyriausybės pasitarime š.m. lapkričio 11 d. – sumažinti Klimato kaitos programos priemonei „Reguliuojamas drenažas (išmaniosios melioracijos įrengimas vietoje dabar esančios melioravimo sistemos)“ lėšas nuo 7 mln. eurų iki 4 mln. eurų. 3 mln. eurų papildomai skiriant kompensacijoms fiziniams asmenims už įsigytą metinį bilietą, dviratį, paspirtuką, mopedą ar motociklą, sunaikinus taršų automobilį.
Plačiau
|
| |
| |
| Mėšlu ir srutomis laukus leista tręšti iki gruodžio 1 d. |
 2020-11-16
Š. m. lapkričio 13 d. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis ir Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pakeitė 2020 m. kovo 9 d. įsakymą „Dėl tręšimo sąlygų 2020 metais nustatymo“ ir leido laukus šiemet tręšti mėšlu ir (ar) srutomis iki gruodžio 1 d.
Dėl tręšimo draudimo pradžios vėlinimo atsižvelgiant į hidrometeorologines sąlygas Lietuvos ūkininkų sąjunga raštu kreipėsi į LR žemės ūkio ir aplinkos ministerijas. Į LŪS prašymą atsižvelgta.
|
| |
| |
| Žemės ūkio paskolų garantijų fondas – pagalba ūkininkui čia ir dabar |
 2020-11-12
Žemdirbiai, verslininkai, pradedantys verslą kaimo vietovėse ar jį vystantys, neretai susiduria su lėšų stygiumi, o finansavimo negali gauti, nes neturi reikiamo dydžio užstato. Jiems gali padėti Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, suteikdamas finansų įstaigoms garantiją už imamą kreditą ar lizingo paslaugas, ir kompensuodamas palūkanas.
Žemės ūkio paskolų garantijų fondas teikia garantijas finansų įstaigoms (bankams, kredito unijoms, lizingo bendrovėms) už ūkio subjektų imamus kreditus. Finansų įstaigoms garantuojamas iki 80 proc. neatgautos kredito dalies grąžinimas, lizingo atveju – iki 80 proc. neatgautos lizingu finansuojamo turto kainos sumokėjimas.
Garantijos teikiamos už kreditus, skirtus investicijoms (tiek gaunantys ES paramą, tiek ir be paramos), už kreditus, skirtus trumpalaikiam ar biologiniam turtui įsigyti, už lizingo paslaugas bei piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojams.
Kas gali gauti kreditą su garantija?
Garantijų fondo kreditus su garantijomis gali gauti visi, užsiimantys žemės ūkio bei kita veikla kaimo vietovėse: ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ar kitos žemės ūkio įmonės, alternatyvūs kaimo verslai, taip pat visos tiek kaime, tiek mieste veikiančios žemės ūkio produktus perdirbančios įmonės.
Kreditą su garantija gali gauti ūkio subjektai, kurių veikla susijusi su:
žemės ūkiu (tradicinė žemės ūkio veikla),
miškų ūkiu (miškininkystė ir medienos ruoša),
maisto ūkiu (mėsos, pieno, daržininkystės ir kitą žemės ūkio produkciją perdirbančios įmonės kaimo vietovėje),
žuvininkyste (žuvų auginimas, veisimas, perdirbimas),
kaimo plėtra (smulkios ir vidutinės įmonės, kaimo turizmas, autoservisai, kirpyklos ir bet kokia kita veikla, jei ji vykdoma kaimo vietovėje, kurioje gyvena ne daugiau kaip 6 tūkst. gyventojų),
žemės ūkio produkciją superkančios, perdirbančios ir (ar) realizuojančios įmonės mieste.
Plačiau
|
| |
| |
| Siūlo padidinti kai kuriuos asignavimus žemės ūkiui |
|
2020-11-03
Nuotoliniu būdu posėdžiavęs Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį svarstė Vyriausybės pateiktą 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir jam pritarė. Komitetas taip pat pasiūlė kai kuriuos asignavimus žemės ūkiui padidinti. Žemės ūkio ministerijos kuravimo sričiai 2021 metams iš viso planuojama skirti kiek daugiau nei vieną milijardą eurų, iš jų 73 proc. – Europos Sąjungos paramos lėšos. Tačiau Komitetas, įvertinęs socialinių partnerių ir kitus gautus pasiūlymus, nusprendė pasiūlyti padidinti asignavimus kai kurioms itin svarbioms žemės ūkio programoms ir projektams. Pasiūlyta skirti 121,4 mln. eurų projektui „Proveržio išmaniųjų technologijų diegimo žemės ūkio sektoriuje sukūrimas“ finansuoti, melioracijos valstybės investicijų projektams vykdyti papildomai skirti 33,2 mln. eurų, o projektui „Bendra Lietuvos pieno logistika“ finansuoti skirti 10 mln. eurų. Be to, pasiūlyta papildomai skirti 6 mln. eurų Žemės ūkio ministerijos kuruojamoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms vykdyti, taip pat padidinti asignavimus kai kurioms įstaigoms: Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Nacionalinei mokėjimo agentūrai, Nacionalinei žemės tarnybai, Žuvininkystės tarnybai, VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai. Kitų metų biudžeto projekto pirmasis svarstymas Seime numatytas lapkričio 24 dieną.
|
| |
| |
| Ar aplinkosaugos mokesčiai geriausia priemonė taršai žemės ūkyje mažinti? |
|
2020-11-03
Vis dažniau kalbama apie mokesčių sistemos pertvarkymą žemės ūkyje, siūloma atsižvelgti į žemės ūkio, kaip vieno iš didžiausių teršėjų, statusą. Tačiau, ar iš tiesų aplinkosaugos mokesčiai yra geriausia priemonė taršai žemės ūkyje mažinti? Šią temą nagrinėja VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto lektorės dr. Erika BESUSPARIENĖ ir Aušra NAUSĖDIENĖ: Žemės ūkio sektorius naudojasi mokesčių lengvatomis: atleistas nuo aplinkos teršimo mokesčio iš mobilių taršos šaltinių, pakuotės mokesčio nuo plėvelės, naudojamos šienainiui pakuoti, pakuotės mokesčio neviršijus 0,5 t išleistos pakuotės į vidaus rinką. Lyginant užsienio šalių patirtį, Lietuvoje taikoma mažai aplinkosaugos mokesčių, pvz., Belgijoje apmokestinamas mėšlas, Danijoje apmokestinami pesticidai. Aplinkosaugos mokesčių įvedimas žemės ūkyje nėra prioritetas, tačiau siekiant iki 2030 m. sumažinti taršą iki 55 proc. yra svarus argumentas persvarstyti mokesčių sistemą.
Skaitykite daugiau:
|
| |
| |
| Žemės ūkis ir vėjo jėgainės: kaip joms parenkama vieta |
 2020-11-03
Lietuvai siekiant jau po kelių dešimtmečių visą reikalingą elektros energiją gaminti iš atsinaujinančių šaltinių, itin reikšmingą vaidmenį vaidins vėjo energetika. Pasak vėjo energetikos atstovų, sąlygos vystyti šią sritį mūsų šalyje iš tiesų palankios – vėjo jėgaines galima statyti beveik visoje Lietuvos teritorijoje. O kaip projektų vystytojai nusprendžia, kur iškils naujas vėjo elektrinių parkas? Kaip jie išmatuoja vėjo kryptį ir greitį? Geras sąlygas vėjo energetikos projektams plėtoti nulemia tai, kad Lietuva – lygumų šalis. Čia nėra natūralių barjerų, kurie galėtų užstoti vėją, nėra didelių skirtumų tarp sąlygų šalies šiaurėje, pietuose, rytuose ir vakaruose. Nors didžioji dalis vėjo elektrinių parkų mūsų šalyje kol kas veikia netoli jūros, pasitelkiant naujausias vėjo turbinas juos galima statyti kone visoje Lietuvos teritorijoje.
Skaitykite daugiau:
|
| |
| |
| Taršos mokestis traktoriams: būti ar nebūti? |
 2020-11-02
Nors Seimas vasaros pradžioje priėmė įstatymą, numatantį, kad nuo kitų metų aplinkos taršos mokestis turėtų būti taikomas ir žemės ūkio technikai, klausimų dėl jo įgyvendinimo kyla jau dabar. Trečiadienį nuotoliniame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje svarstant Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimus, susijusius su mokesčių ginčų sprendimo tvarka, nuošalyje neliko ir kitos su šiuo klausimu susijusios aktualijos.
Skaitykite daugiau:
|
| |
| |
| STT: ŽŪM siūlomos nuostatos gali būti iš anksto pritaikytos galimiems pareiškėjams |
|
2020-11-03
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), antikorupciniu požiūriu įvertinusi paramos investicijoms į žemės ūkio valdas įgyvendinimo taisykles, nustatė, kad projektu siūlomos nuostatos gali būti iš anksto pritaikytos galimiems pareiškėjams, todėl sudarytų sąlygas neobjektyvioms paraiškų vertinimo procedūroms, taip pat neužtikrintų, kad finansavimas bus skiriamas skaidriai.
Skaitykite daugiau:
|
| |
| |
|
