2021-09-10

Praėjusį trečiadienį Žemaitės dramos teatre surengtas 27-asis Telšių
rajono ūkininkų sąjungos konkursas „Metų ūkis“. Jo tikslas -- išrinkti
geriausius pastarųjų metų ūkius bei paskatinti kitus ūkininkus imtis
pažangaus ūkininkavimo, siekti efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros.
Ankstyvą rugpjūčio 31-osios rytą komisija -- Telšių rajono ūkininkų
sąjungos pirmininkė Zita Dargienė, Telšių rajono savivaldybės
vicemeras Mantas Serva, kredito unijos „Germanto lobis“ valdybos
pirmininkas Vytautas Barsteiga, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos
Telšių rajono biuro vadovė Rima Skiotienė, Kaimo plėtros skyriaus
vedėja Vilma Lukoševičienė bei Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė
Telšių rajone Edita Šerlinskienė išsiruošė į ūkių apžiūrą.

Šiemet „Metų ūkio“ konkursas kitoks, buvo renkami šeimos ūkiai, kai iš
patyrusių ūkininkų nelengvą žemdirbio misiją perima jų vaikai. O
rajono „Metų ūkio“ komisija kasmet stengiasi ieškoti naujų veidų ir
vardų, skirti dėmesį naujai įsitvirtinusiems ūkiams.

Darbščiuosius ūkininkus pasveikino Seimo narys Valentinas Bukauskas,
Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas, Lietuvos ūkininkų
sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, Lietuvos žemės ūkio rūmų
vicepirmininkas Vytautas Buivydas, generalinis šventės rėmėjas --
kredito unijos „Germanto lobis” valdybos pirmininkas Vytautas
Barsteiga ir kiti svečiai.

Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė pastebėjo:
„Mūsų kraštas kalvotas, tačiau rezultatai geri ir puikūs, nes žemę čia
dirba išmintingi žmonės. Noriu palinkėti, kad nelaimės ir
koronavirusas aplenktų, kad kiekviename ūkyje ir šeimoje būtų daugiau
supratimo ir džiaugsmo. Jūs -- kaimo ateitis.“

Toliau buvo pristatytas geriausiųjų ūkių devintukas.

Jančauskių-Gaurylių šeimos ūkis iš Žarėnų seniūnijos.

Raimundo ir Ritos Jančauskių mišrus ūkis įregistruotas 1994 m. Pradžia
buvo nuo 8 melžiamų karvių ir 10 ha žemės. Pradėta pirkti, nuomotis
žemę, plėstis, įsigyti technikos, pasinaudoti ES paramomis. Šiuo metu
turima apie 120 galvijų, iš jų melžiamų karvių -- 62. Dirba iki 200 ha
nuosavos ir nuomojamos žemės. Dukros Giedrės
Jančauskytės-Gaurylienės mėsininkystės ūkis įregistruotas 2015 m.,
turint 15 mėsinių galvijų ir dirbant 46 ha nuosavos ir nuomojamos
žemės. Po Giedrės pasinaudotų dviejų ES paramų, atnaujinta ūkių
technika žemei dirbti ir pašarams ruošti. Šiuo metu jos ūkyje auginami
24 mėsiniai galvijai. Pienas tiekiamas „Žemaitijos pienui“.

Nominacija skirta „Už idealiai tvarkomus kelių kartų ūkius“.

Akučkų šeimos ūkis iš Tryškių seniūnijos.
Tėvukas su mama pradėjo ūkininkauti pagal Valstiečių ūkio įstatymą.
Atsikėlė žemę į dabartinę vietą. Iš viso turėjo nuosavos žemės apie 50
ha. Kadangi tais laikais žemė buvo dirvonuojama ir niekam
nereikalinga, pradėjo plėstis ir buvo išsiplėtę iki 250 ha. Sūnus
Andrius visada padėdavo. Bandė auginti bulves, kopūstus, vėliau ūkis
pradėjo mažėti, nes buvo sunku dėl atsiskaitymo už produkciją. Ūkis
sumažėjo iki nuosavų 50 ha, o vėliau buvo visiškai sunaikintas, viskas
išparduota -- liko tik sandėliai. 2001 m. sūnus Andrius išvyko dirbti
į Šiaulius, įkūrė verslą, o nuo 2010 m. pradėjo savarankiškai ūkininkauti.
Ir vėl pradžia buvo tie patys 50 ha. Pirkosi technikos, plėtėsi. Taip
palaipsniui kiekvienais metais didejo. Nuo 2015 metų -- per penkmetį -- ūkis
padidėjo nuo 83 ha iki 213 ha. Dabar bendras Andriaus su žmona Rasa,
tėvukų, brolio žemės plotas siekia 260 ha.

Nominacija skirta „Už optimizmą ir spartų ūkio proveržį“.

Venckų šeimos ūkis iš Viešvėnų seniūnijos.
Ūkininkauja daugiau kaip 30 metų, dirbama apie 600 ha žemės, nuosavos
žemės -- 350 ha. Ūkis mišrus -- galvijų laikoma apie 110 vnt., iš kurių --
75 melžiamos karvės. Tai išskirtinis ūkis, kuriame ūkininkauja
seneliai Irena ir Stasys Venckai (Irenai -- 78-eri, Stasiui --
85-eri) ir anūkas Paulius Venckus.

Pradžia buvo nelengva, pradėta nuo 3 karvių, po truputį ūkį plėtė,
buvo pasiekę iki 110 melžiamų karvių, vėliau teko mažinti. Šiandienai
melžia 75 piendaves, o pieną parduoda „Žemaitijos pieno“ bendrovei.
Nominacija skirta „Už ilgametį triūsą, sėkmingą ūkinę veiklą kelių
kartų šeimos ūkyje, inovacijų ir technologijų diegimą“.

Šerlinskų šeimos ūkis iš Luokės seniūnijos.
Ūkis bendrai dirba apie 300 ha žemės, augina 223 galvijus, iš kurių 74
melžiamos karvės.
Jadzės Šerlinskienės tėvas 1991 metais pagal Valstiečių ūkio įstatymą
įsigijo 14 ha žemės. Kadangi tėvai buvo senyvo amžiaus, Jadzės šeima
nutarė bendrai ūkininkauti. Tada laikė 9 melžiamas karves. Iš tėvų
persiregistravo ūkį Jadzės vardu ir pradėjo jį plėsti. Dabar laikomi
78 galvijai, iš kurių 40 melžiamų karvių, žemės deklaruoja 97 ha.
Sūnus Rimantas 2004 metais įkūrė savo ūkį. Pradėjo nuo 5 karvių ir 40 ha
žemės. Dabar augina 52 galvijus ir deklaruoja 136 ha žemės. 
Sūnus Aurelijus 2009 metais įkūrė savo ūkį, pradėjo auginti 5 karves ir
deklaravo 40 ha žemės. Dabar augina 93 galvijus, iš kurių 34 melžiamas
karves, deklaruoja 64 ha žemės.
Nominacija skirta „Už stabiliai tvarkomos sodybos erdvę ir draugišką
požiūrį į gamtą“.

Žiogų-Vaičiulių šeimos ūkis iš Ryškėnų seniūnijos.
Ūkininkauja per 30 metų, dirba apie 150 ha, nuosavos žemės --
70 ha, ūkis -- mišrus, laikoma 94 pieniniai galvijai, iš kurių 50
melžiamų karvių. Pieną parduoda „Žemaitijos pienui“.
Nominacija skirta „Už idėjos turėjimą ir jos įgyvendinimo siekį“.

Serapinų-Vasiliauskų šeimos ūkis iš Gadūnavo seniūnijos.

Tėvai Danutė ir Zigmantas pradėjo ūkininkauti nuo 1992 metų, tuomet
turėjo 4 karves ir 3 ha žemės.

Sūnus Vaidotas ūkį įkūrė 2015 m., o dukra Simona -- 2016 m. Šiandien
šeimos ūkyje dirbama apie 125 ha žemės (nuosavos žemės 50 ha), laikoma
apie 110 galvijų, iš kurių 40 melžiamų karvių. Ūkininkai pieną
parduoda „Žemaitijos pieno“ bendrovei.

Ūkis -- išskirtinis. Jame auginama apie 700 šinšilų.
Nominacija skirta „Už pasirinkimą ir ryžtą kurtis ir dirbti kaime,
už netradicinės žemės ūkio šakos vystymą“.


Tulčių šeimos ūkis iš Varnių seniūnijos.

Ūkyje dirbama apie 550 ha, iš kurių 200 ha nuosavos, nuomojama 350 ha.
Turi 465 galvijus: melžiamų karvių -- 165. Pieną parduoda „Žemaitijos
pienui“. Augina 300 prieauglio. Sėja 50 ha rapsų, 150 ha žieminių
javų, vasarinių javų -- 70 ha, kukurūzų -- 70 ha. Pievos ir ganyklos
užima 200 ha. Šeimos ūkyje nuo 2007 metų ūkininkauja tėvas Raimondas
Tulčius, sūnus Vaidotas ūkį įkūrė 2015 m., o sūnus Gediminas -- 2020
metais.
Nominacija skirta „Už tęsiamas šeimos ūkininkavimo tradicijas,
už jaunatvišką optimizmą, originalias ūkininkavimo idėjas bei tvirtą
įsitikinimą, kad eina teisingu keliu“.


Gofmanų-Brasų šeimos ūkis iš Nevarėnų seniūnijos.

Dirbama apie 230 ha, ūkyje laikoma apie 210 prieauglio ir 70 melžiamų
karvių. Ūkis įkurtas prieš 30 metų, kartu ūkininkauja dukra Inesa bei
sūnus Airas.

Nominacija skirta „Už entuziazmą ir kūrybiškumą plėtojant įvairiapusišką
ūkį“.

Kasparavičių šeimos ūkis iš Degaičių seniūnijos.

Ūkinkauja nuo 1992 m. Dirbama apie 150 ha žemės, laikoma apie 160
galvijų, iš kurių -- 60 melžiamų karvių. Ūkyje kartu ūkininkauja ir du
sūnūs: Mantvydas ir Valdas, kurie prieš penkerius metus įkūrė mišrius
ūkius. Kiekvienas ūkis yra išskirtinis, o šis šeimos ūkis stebina
tuo, kad karvyčių laiko daugiau lentynoje negu fermoje. Tai Dalytės
suvenyrinė kolekcija, kurioje apie 100 juodmargėlių. Šeimos galva
Kęstutis -- neeilinis ūkininkas. Jis daugkartinis Europos ir Lietuvos
svarsčių kilnojimo čempionas, Degaičių sporto klubo prezidentas.

Nominacija skirta „Už sugebėjimą derinti ūkininkavimą ir kitas
sportines veiklas“.

Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas ir Telšių rajono
ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė įteikė „Metų ūkis 2021“
dalyviams padėkos raštus. Netrūko ir dovanų.

Pagaliau atėjo svarbiausioji renginio dalis -- paskelbti tris
geriausius ūkius. Pirmoji vieta atiteko Akučkų, antroji --
Šerlinskų, trečioji -- Tulčių šeimos ūkiams. Jie apdovanoti gausiomis
dovanomis.

Rėmėjų dovanas lydėjo nuoširdūs jų atstovų palinkėjimai
ūkininkams. Renginyje dalyvavusi „Žemaitijos pieno“ l.e.p. Žaliavos
pirkimo direktorė Jurgita Vaičiulė apdovanojo ne tik geriausiųjų
dešimtuką -- juk net šešetas iš jų pieną tiekia „Žemaitijos pieno“
bendrovei -- bet ir įmonės dovanų maišeliais buvo pamaloninti
sukaktuvininkai. O jų šiemet, švenčiančių savo „apvalius“ ar
„penketukinius“ gimtadienius -- net 45! Naujos gražios tradicijos
sumanytoja Zita Dargienė ir specialiais medaliais pasirūpino. Kas
negalėjo atvykti, ji tuos ūkininkus su dovanomis aplankys namuose.
Šventėje pasirodė „Vėlungos“ šokėjai (vadovė Daina Butkienė), o vėliau
renginio dalyviai žiūrėjo spektaklį „Spalvotų guzikėlių rožančius“
(režisierė Laimutė Pocevičienė).

Šventę vedė Žemaitės dramos teatro programų organizatorė Aistė
Korkadinovaitė-Šiaudkulienė

1 vieta Akučkų ūkis Tryškių sen.

2 vieta Šerlinskų ūkis Luokės sen.

3 vieta Tulčių ūkis Varnių sen. 

Daugiau foto akimirkų

Kviečiame Jus į šventę "Metų ūkis 2021"  !!!

Renginio data: 2021 m. rugsėjo 8 d. pradžia 18:00 val. 

Jūsų lauks Muzikinis žemaitiškas spektaklis

 "Spalvuotu guzikieliu rožončius",pagrindiniai profesionalūs aktoriai:etnomuzikologė ir dainininkė Loreta Sungailienė, kino ir teatro aktorė Valda Bičkutė Valiukiene, aktorius Vaidas Lengvinas, poetas ir dramaturgas Mindaugas Valiukas,  Žemaitės dramos teatro aktoriai, vaikų ir jaunimo studija SAVI  ir  spektaklio režisierė  Laimutė Pocevičienė.

Taip pat jūsų lauks rėmėjų dovanos, užkandžiai.

Šventės atributas - gera nuotaika!

Renginio vieta: Žemaitės dramos teatras, Respublikos g. 18, Telšiai.

Būtina registracija

Maloniai laukiame atvykstant.

2021-09-06

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) įgyvendinimo stebėsenos komitetas apsisprendė, kaip bus skirstoma priemonės „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ parama pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu.

Pirmą kartą parama investicijoms į žemės ūkio valdas (pirminė gamyba) 2021–2022 m. bus skirstoma pagal sektorius. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pristatė investicinės paramos pereinamuoju laikotarpiu proporcijas ir paaiškino vienam ar kitam sektoriui siūlomo finansavimo dydžio priežastis bei argumentus.

„Šįsyk neskirstome paramos visiems po lygiai, bet pagal prioritetus, grįstus skaičiais, faktais. Siūlome paskirstyti paramą pagal kelis kriterijus: prieš tai gautą paramą, sektoriaus stabilumą bei sukuriamą bendrą pridėtinę vertę žemės ūkyje, siekį apsirūpinti maistu, nes tai yra vienas pagrindinių kaimo plėtros tikslų. Taip pat paramos paskirstymo kriterijuose ir kitur atsižvelgiama į gyvūnų gerovę, aplinkosaugos reikalavimus, kurie yra neišvengiami“, – Stebėsenos komiteto narius informavo ministras.

Skaitykite daugiau

2021-08-20

Skatykite daugiau

2021-08-30

Daugeliui žemdirbių pienininkystė nepatraukli dėl nepertraukiamo darbo 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę, tačiau verslą motyvuoja du kartus per mėnesį ūkį pasiekiantys pinigai už parduotą pieno žaliavą. Vis dažniau spaudoje pasirodo skelbimų, kad ūkis ieško melžėjo ar melžėjos, siūlo tikrai „miesčioniškus“ atlyginimus. Tačiau surasti specialistą – nėra paprasta.

Baido darbo fermoje rutina: melžti pradedama pusę keturių ryte, pabaigus reikia išplauti liniją ir pieno bloką, išdalyti miltus karvėms, tada pagirdyti veršelius, išplauti kibirus. Vakare – vėl ta pati procedūra. Trys valandos ryte ir trys valandos vakare. Didesniuose ūkiuose vienai melžėjai patikima 100 karvių ir daugiau.

Skaitykite daugiau

2021-08-23

Seimo kaimo reikalų komitete diskutuota apie ES paramos skirstymą įvairiems sektoriams, tačiau kam skirti pinigus iki galo nesutarta. Vienas iš esminių klausimų – koks ūkis gali būti gyvybingas ir kuriam duotos lėšos atneštų naudą šalies ekonomikai.

Ne visi pritarė ir siūlymams duoti vis daugiau lėšų smulkiems ūkiams. Pavyzdžiui, pieno gamintojai sako, kad mums reikia orientuotis į ekonominius dalykus, o ne į tai, ką nori girdėti smulkūs ūkiai. Naglis Narauskas, Pieno gamintojų asociacijos tarybos narys, buvęs kooperatyvo „Pienas LT“ vadovas, pabrėžė, kad šiemet nė vienas iš 5 didžiausių mūsų pieno perdirbėjų negali apsieiti be importuotos žaliavos.

Skaitykite daugiau: 

2021-08-21

Gerai žinoma, kad mišrūs ūkiai gali atlaikyti kone visas negandas. Apie tai, kad būtent tokie ūkiai yra perspektyvesni, mūsų agropolitikos vairininkai kalba jau daugiau nei dešimt metų, tačiau paramos skirstymo schemos buvo sudėliotos taip, kad liūto dalis nubyrėjo specializuotiems ūkiams. To pasekmė – dar labiau susitraukęs mišrių ūkių skaičius.

Užsitikrinti ūkio atsparumą

Apie siekį turėti kuo daugiau mišrių ūkių praėjusią savaitę užsiminė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, apsilankęs keliuose Suvalkijos ūkiuose. Tačiau ūkininkai ir jų savivaldos atstovai bruzda, kad tai vėl gali tapti landa pasipelnyti stambiems ūkiams.

Kad mišrūs ūkiai turi būti ne tik siekiamybė, bet ir privaloma žemės ūkio sektoriaus kryptis, įsitikinęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus. Pasak jo, vienos krypties ūkiai ne tik nepaskirsto verslo rizikos, bet ir prisideda prie dirvožemio alinimo. Mišrus ūkis prisideda ir prie žemės ūkio ekonominio atsparumo didinimo priemonių.

Skaitykite daugiau

2021-08-21

Žemdirbių pasipiktinimą ir realią grėsmę žlugti daliai ūkių sukėlę buvusių žemės ūkio ir aplinkos ministrų kadencijos pabaigoje patvirtinti reikalavimai mėšlo laikymui, turėję įsigalioti šį rudenį, pagaliau neteko galios. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) paskelbė, jog žemės ūkio ir aplinkos ministrai pasirašė „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą“. Jei to nebūtų padaryta, ūkininkai nuo šio lapkričio negalėtų laikyti tirštojo mėšlo lauko rietuvėse draudžiamuoju tręšti laikotarpiu. ŽŪM gražiai įvardija, kad sutarimas pasiektas po ūkininkus vienijančių organizacijų ir ministerijų diskusijų, o realiai – po beveik metų atkaklios žemdirbių kovos su valdininkais, įrodinėjant buvusių reikalavimų nelogiškumą.

Kas kovojo, o kam laurai

„Mėšlo tvarkymo reikalavimų aprašas dabar praktiškai yra toks, koks buvo iki praėjusių metų pabaigos, kol jo savo įsakymu nepakeitė tuometinis žemės ūkio ministras Andrius Palionis ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Darėme daug žygių, kovojome, kad buvusių ministrų priimtas šokiruojantis sprendimas būtų panaikintas. Gaišome laiką, įtikinėjome dabartinį ministrą Kęstutį Navicką, kreipėmės ir į Europos Komisiją (EK), prašydami, kad būtų išaiškinti atitinkami reglamentai, nes ŽŪM mus mulkino, neva tokius reikalavimus grindžia audito išvadomis. Tačiau tose išvadose apie tai neužsiminta nė vienu žodžiu. Taip ministerijos klerkai klaidino ir valdžią, ir žemdirbius. Tuo, kad mėšlo tvarkymo reikalavimų aprašas pagaliau pakeistas, turėtų girtis ne ŽŪM, ne jos iniciatyva tai buvo padaryta.

Skaitykite daugiau

2021-08-06

Paraiškos renkamos nuo 2021-08-02 iki 2021-10-15.
Remiama veikla – priemonių, kurios skirtos gyvuliams apsaugoti nuo vilkų (toliau – apsaugos priemonės), įsigijimas:
vielinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių;
juostinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių;
tinklinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių;
elektros tiekimo ir palaikymo įrenginio (-ių) ir (arba) jo (-ų) dalių.
Paramos suma – iki 5 000 Eur be PVM vienam paramos gavėjui.

Padedame Jums – vaizdo instrukcija norintiems apsisaugoti nuo vilkų