| Ūkininkai verčiami mokėti už šiukšles, kurių visai nėra |
 2021-02-27
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad ūkininkai supranta, jog šiukšlės yra toks daiktas, už kurį reikia mokėti, privalu jas tvarkyti ir t. t. Bet kai atliekų tvarkytojai pradeda reikalauti už šią paslaugą mokėti nuo turimų sandėlių ar dirbamos žemės ploto, tai tampa sveikai logikai prieštaraujančiu absurdu. Ūkininkai įtaria, kad mokėjimas už šiukšles pagal turimą sandėlių ar dirbtuvių bei žemės ūkio naudmenų ploto dydį yra ne visos šalies problema, o tik savivaldybių sugalvotas pasipinigavimas.
„Valstiečiai“ tvarkos nepadarė
Mes sutinkame mokėti už šiukšles, nesiginčijame, bet savivaldybės buvo priėmusios tokią tvarką: reikėjo mokėti už surinktą šiukšlių kiekį, konkrečiai – už konteinerius, bet atsirado antra rinkliavos dedamoji – už turimą plotą. Tai tūkstančiai kvadratinių metrų – garažai, sandėliai ir kt. „Valstiečiai“, dalyvaudami Seimo rinkimuose, žadėjo, kad tai tikrai sutvarkys ir tokio absurdo nebus. Praėjo ketveri metai, niekas nepasikeitė, o dabar savivaldybės vėl nori didinti rinkliavą, supraskite, joms neužtenka pinigų, kuriuos surenka iš gyventojų, įstaigų, verslo įmonių, tarp jų – ir iš ūkininkų“, – esamą padėtį apibūdino Z. Aleksandravičius.
Skaitykite daugiau
|
| |
| |
| Ministerija išgirdo žemdirbių nuogąstavimus dėl mėšlo laikymo tvarkos |
 2021-02-26
Pastaruoju metu žemdirbių bendruomenėje emocingai aptarinėjami buvusios Vyriausybės aplinkos ir žemės ūkio ministrų bendru įsakymu patvirtinti naujieji reikalavimai mėšlo laikymui, kurie turėtų įsigalioti jau šį rudenį. Žemės ūkio ministerija išgirdo žemdirbių nuogąstavimus ir su Aplinkos ministerijos, žemės ūkio sektoriaus atstovus vienijančių organizacijų atstovais, mokslininkais rengia susitikimus, kuriuose analizuojamos įvairios mėšlo tvarkymo alternatyvos, diskutuojama ir įsiklausoma į visus argumentus.
Lietuvai įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, didelis dėmesys bus skiriamas oro, dirvožemio ir vandens užterštumui mažinti. Žemės ūkis turi tikrai daug įrankių pagerinti dirvožemio sveikatą. Vienas iš jų – tvarkingas mėšlo tvarkymas.
Skaitykite daugiau
|
| |
| |
| K. Navickas: dyzelinio kuro lengvata nebus naikinama |
 2021-02-26
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto nuotoliniame posėdyje kalbėjo apie Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projektą, tačiau klausimuose tiek parlamentarai, tiek socialiniai partneriai teiravosi ir apie aktualijas. Visų pirma – lengvatų dyzeliniam kurui peržiūrėjimą.
Skaitykite daugiau:
|
| |
| |
| Vietoje lengvatų naikinimo, ūkininkai jų tikisi daugiau: pateikė siūlymus dėl naujų |
 2021-02-25
Vyriausybei pradėjus kalbėti apie mokesčių lengvatų naikinimą ūkininkai sunerimo, nes juos ši reforma gali paliesti. Jie, kaip tikslinė grupė naikinant lengvatas, įrašyta ir Vyriausybės programoje.
Nors Finansų ministerija siūlo atsisakyti ir mažinti įvairių lengvatų, ūkininkai atvirkščiai – siūlo jų skaičių didinti. Žemės ūkio ministerija savo pozicijos kol kas neturi. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad jų dėmesio centre yra maždaug trečdalis 2,2 mlrd. eurų per metus kainuojančių lengvatų. Siūloma, pavyzdžiui, peržiūrėti lengvatą žemdirbių naudojamam vadinamajam „žaliajam dyzelinui“, kuris neapmokestinamas akcizu ir valstybė dėl to per metus netenka 82,9 mln. eurų.
Skaitykite daugiau:
|
| |
| |
| Sujudo smulkieji ūkininkai: nauji reikalavimai verčia atsisakyti karvių |
 2021-02-17
Visos šalies ūkininkų situaciją sunkina numatomi pieno supirkimo bei mėšlo tvarkymo taisyklių pakeitimai. Nauji pakeitimai ūkininkus įpareigotų į punktą pristatyti tik atšaldytą pieną. O tai reikalautų nemažai investicijų. Rajono ūkininkai žadamus pokyčius vertina kaip smulkiųjų ūkių žlugdymą, tad jau renka parašus Žemės ūkio ministerijai.
Skaitykite daugiau:
|
| |
| |
| Kaip mėšlą tvarko airių ūkiai |
 2021-02-17
Akademija, Kėdainių r. Žaliąja sala vadinama Airija 2013 m. turėjo 1,2 mln., dabar – beveik 2 mln. melžiamų karvių. Tai reiškia ne tik geresnį ūkininkų gyvenimą, bet ir aplinkosauginius iššūkius. Airijos gyvulininkystės sektoriaus augimas kelia klausimų, kaip tvarkytis didėjančiuose ūkiuose, kai reikia daugiau pašarų, didesnių patalpų, kai atsiranda daugiau mėšlo, ir tuo pačiu būtina mažinti šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir amoniako išskyrimą į aplinką. Apie tai savo pranešime kalbėjo Airijos žemės ūkio konsultavimo tarnybos „Teagasc“ mokslinė darbuotoja dr. Dominika Krol, dalyvavusi tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje „Klimato kaita ir žemės ūkis – iššūkiai, patirtys ir sprendimai“, kurią surengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.
Skaitykite daugiau:
|
| |
| |
| Paramos žemdirbių savivaldai klausimas toliau kaitina aistras |
 2021-02-17
Pernai pirmą kartą žemdirbiai, deklaruodami pasėlius, galėjo skirti eurą nuo hektaro pasirinktai asociacijai. Tačiau Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sustabdė šių pinigų išmokėjimą, nes... gautas skundas, turi vykti teismas. NMA duomenimis, pernai deklaruodami pasėlius, žemdirbiai paramą - eurą nuo hektaro – skyrė 56-ioms juos vienijančioms asociacijoms. Iš viso beveik 251 tūkst. eurų. Tačiau kaip Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) nuotoliniame posėdyje sakė NMA direktorius Aleksandras Muzikevičius, šiuo metu pinigų pervedimai žemdirbių organizacijoms pristabdyti. Galutinis terminas šiai paramai išmokėti – birželio 30-oji.
Skaitykite daugiau:
|
| |
| |
|
|
|
| |
| |
| Ūkininkų laukia naujas iššūkis: sprendžiama, ką daryti su vienu iš sektorių |
 2021-02-10
Lietuva jau keliolika metų deklaruoja, kad gyvulininkystės prioritetinė sritis, tačiau jau keletą metų mažėja karvių ir kiaulių.
Dabar prisidėjo ir ūkininkus baugina naujas iššūkis – vadinamas Žaliasis kursas, kai ūkininkauti teks gamtą ypatingai tausojančias technologijas.
„Skaičiai nėra džiuginantys, tačiau nėra ir tragiški. Mes apsirūpiname maisto produktais, tik reikia įsivežti kiaulienos. Mūsų komanda, atėjusi į Žemės ūkio ministeriją, paveldėjo pieno strategiją, kuri buvo kurta perdirbėjų ir gamintojų, o ministerijos funkcija liko tik stebėtojo, kas mums nepriimtina. Ten surašyta daug punktų, kurie neparemti pinigais. Pavyzdžiui, šiandien mes gaminame 1,5 mln. t žaliavinio pieno, o strategijoje numatoma, kad daug investuojant būtų galima pasiekti 3 mln. t. Dabar norime suplanuoti, kiek kasmet galime investuoti į pieno sektorių“, – pasakoja Paulius Lukševičius, žemės ūkio viceministras.
Skaitykite daugiau:
|
| |
| |
| Kiek per mėnesį pajamų gauna vidutinis pieno ūkis |
 2020-02-08
Lietuvoje sparčiai mažėja pieno ūkių, nors valdžia jau keliolika metų jiems dosniai dalina paramą ir kuria garsias sektoriaus vystymo strategijas, pagal kurias gamybą turime padidinti nuo 1,5 iki 3 milijonų tonų per metus.
Pieno supirkimo rinkoje dalyvaujančių Lietuvos ūkių vidutinis dydis yra 10-12 karvių, Latvijoje – 20, Estijoje – 160.
Skaitykite daugiau:
|
| |
| |
|
