į pradžią
 
 
 
 
 
Navickas: raginimuose palikti postą pasigendu turinio

2022-01-11

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) primintame raginime trauktis pasigendąs argumentų, dėl ko jis turėtų palikti postą.

„Norėtųsi turėti pagrindo tokiems raginimams, truputį daugiau turinio ir konstruktyvumo“, – žurnalistams pirmadienį sakė K. Navickas.

„Vertinti mane kaip visą griaunantį „terminatorių“ tikriausiai yra, ačiū, bet per daug garbės. Norėtųsi, kas konkrečiai kokiose vietose bus ar yra žlugdoma, nes teiginių dėl teiginių tikrai negaliu komentuoti. (...) Bet kuris kaltinimas, būtų smagu, kad būtų pailiustruotas skaičiais arba faktais“, – į žemdirbių nepasitenkinimą atsakė ministras.

Plačiau

 
 
Žemės ūkio ministerija su NMA ieško sprendimų dėl pievų atkūrimo

2022-01-05

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) patikslins suartų pievų žemėlapį ir kartu su Žemės ūkio ministerija įvertins netipinius atvejus, kai prašymai atkurti išartas daugiametes pievas ūkininkams buvo pateikti galimai nepagrįstai. Tai paaiškėjo Žemės ūkio rūmų surengtoje nuotolinėje konsultacijoje dėl pievų atkūrimo, kurioje dalyvavo beveik tūkstantis ūkininkų.

„Išartų pievų žemėlapyje yra netikslumų, kuriuos reikia ištaisyti, taip pat iš ūkininkų gauname informacijos apie netipinius atvejus, kai reikalavimas atkurti pievas būtų nelogiškas. Dėl to NMA įpareigojome susisteminti probleminius atvejus ir kartu juos įvertinsime.

 

Skaitykite daugiau

 
 
9 dalykai, kuriuos svarbu žinoti daugiametes pievas suarusiems ūkininkams

2021-12-31

Apie 30 tūkst. šalies ūkininkų jau gavo arba netrukus sulauks pranešimų dėl daugiamečių pievų, suartų per pastaruosius dvejus metus, atkūrimo. Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Europos Komisiją ir laukia jos sprendimo, ar šalies ūkininkams atsiras prievolė daugiametes pievas atkurti. Ar tokia prievolė atsiras, ūkininkai bus informuoti iki 2022 m. vasario 28 d.

Pateikiame 9 dažniausiai užduodamus klausimus apie pievų atkūrimą ir atsakymus į juos:

1. Kodėl gali reikėti atkurti daugiametes pievas?

Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai išsaugoti daugiametes pievas. Daugiamečių ganyklų ir pievų plotas negalėjo sumažėti daugiau negu 5 proc., palyginti su referenciniu santykiu.

Paaiškėjus, kad šiais metais daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis, palyginti su 2015 m. nustatytu referenciniu dydžiu Lietuvoje, sumažėjo 11,25 proc., suartas pievas privaloma atkurti.

Teikdami paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, ūkininkai įsipareigojo daugiamečių pievų nearti, o Nacionalinei mokėjimo agentūrai pareikalavus - jas atkurti, jeigu visos Lietuvos mastu daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis sumažėjo daugiau kaip 5 proc.

Skaitykite daugiau

 
 
DĖL DAUGIAMEČIŲ PIEVŲ ATKŪRIMO

2021-12-30


Pareiškėjai, teikdami paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, įsipareigojo daugiamečių pievų nearti, o NMA pareikalavus jas atkurti, jeigu visos Lietuvos mastu daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis sumažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su 2015 m. nustatyta referencine santykine dalimi.
 
NMA, įvertinusi 2021 m. deklaravimo duomenis, nustatė, kad daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis, palyginti su 2015 m. nustatytu referenciniu santykiu Lietuvoje, sumažėjo 11,25 proc.
 Skaitykite daugiau
 

2022 m. neatkurtų daugiamečių pievų sankcijų skaičiuoklę rasite NMA tinklapyje.

 

 

 
 
Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginis planas – 3 dalykai, kurie turėtų pasikeisti kaime

2021-12-27

Žemės ūkio ministerija netrukus rengiasi Europos Komisijai pateikti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, o jo turinys baigiamas derinti su socialiniais partneriais, mokslininkais ir sprendimų priėmėjais.

„Pastarieji mėnesiai buvo labai intensyvūs, nes jaučiame didelę atsakomybę už Lietuvos žemės ūkio ateitį. Todėl pristatymų, diskusijų, derybų netrūko. Tačiau pavyko nugludinti aštrius kampus neatsisakant svarbiausių strateginių krypčių – gamybos, aplinkosaugos ir kaimo gyvybingumo. Nors daugeliui Europos šalių kyla iššūkių laiku parengti strateginį planą, mes savo įsipareigojimų laikomės“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Skatykite daugiau

 
 
Patvirtintas 2022 m. paraiškų priėmimo grafikas

2021-12-27

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patvirtino paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones priėmimo 2022 metais grafiką.

Jau nuo ateinančių metų sausio 3 d. ištisus metus paraiškas paramai gauti galės teikti pirmą kartą dalyvaujantys kokybės sistemose ar siekiantys valdyti rizikas pagal 2014-2020 m. KPP veiklos sritį „Gyvūnų draudimo įmokų kompensavimas“.

Vasarį  vėl startuos kvietimai teikti paraiškas parengiamajai paramai (tarptautiniams projektams inicijuoti) gauti ir pagal veiklos sritį „Teritorinio bendradarbiavimo projektai“. Kitąmet pagal šias veiklos sritis numatyti  trys kvietimai  teikti paraiškas: vasario 1 d. – kovo 31 d.; birželio 1 d. – liepos 29 d. ir spalio 3 d. – lapkričio 30 d.

Skaitykite daugiau

 
 

 
 
Saugantiems daugiametes pievas siūlomos dvigubai didesnės kompensacinės išmokos

2021-12-21

Geros žinios žemdirbiams – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui dvigubai padidinti kompensacines išmokas išsaugantiems daugiametes pievas ir skirti lėšų žemės ūkio rizikos valdymo fondams nelaukiant naujojo finansinio laikotarpio – tai yra, jau kitąmet.

Išmoka už pievų ,,įdarbinimą”

Lietuva yra įsipareigojusi Europos Komisijai, jog daugiamečių ganyklų ir pievų plotai negali sumažėti daugiau nei 5 proc. Tačiau pievų ir ganyklų mažėjimas 2019 ir 2020 metais mūsų šalyje beveik pasiekė nustatytąją ribą. O šiemet pievų plotas sumažėjo daugiau nei 12 proc., palyginti su referenciniu 2015 m. laikotarpiu.

„Kad ateityje ūkininkai turėtų daugiau paskatų išsaugoti esamas daugiametes pievas bei ganyklas ir bendras jų plotas nesumažėtų, norime dvigubai padidinti išmokas už ekstensyvų pievų tvarkymą ganant galvijus“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Anot jo, būtent galvijai yra vienas efektyviausių būdų „įdarbinti“ pievas.

 

https://zum.lrv.lt/lt/naujienos/saugantiems-daugiametes-pievas-siulomos-dvigubai-didesnes-kompensacines-ismokos

 
 
Be emocijų. Kalbėkime skaičių kalba

2021-12-07

 

Jei prieš keletą metų kalbas apie tai, kad gali tekti atkurti suartas pievas palygintume su nuospauda, kuri retkarčiais primindavo apie save, tai dabar – nuospauda tapo votimi. Jai pratrūkus, laukia daug rimtų bėdų. Ūkininkai ieško išeičių, siūlo jas Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), tačiau dažnai pasijunta nejaukiai, nes pačios ministerijos skelbiama įvairi informacija prieštarauja viena kitai arba kelia tiek daug klausimų, į kuriuos atsakymų nėra. Nemažai siūlymų ir klausimų turi ir Telšių rajono ūkininkai bei Lietuvos ūkininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkė Zita DARGIENĖ, su kuria ir kalbėjosi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Roma MĖČIENĖ.

– Šiuo metu Lietuvos ūkininkai sudirgę ir suirzę dėl daugelio priežasčių. Viena jų – reikalavimas atkurti suartas pievas. Kas turi bent mažiausią suvokimą apie žemės ūkį, tam nereikia aiškinti, kodėl visuose Lietuvos regionuose vietoj pievų atsirado dirbamos žemės plotai. Tai lėmė stambėjantys ūkiai, mažėjančios pieno ir mėsos supirkimo kainos, dėl to ūkininkai buvo priversti naikinti ar mažinti gyvulininkystės ūkius, o pievas apsėti javais. Jau senokai ūkininkai kalba, jog pievas teks atkurti pagal 2015-aisiais deklaruotus pievų plotus. Gal žinote, kodėl buvo pasirinkta ši data, o ne, pavyzdžiui, 2004-ieji, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES)?

– Jūs teisi, ūkininkai nusivylę ir priežasčių tam vis daugėja. Pirmiausia sužinome, kad daugiametes pievas teks atkurti pagal 2015-aisiais deklaruotus jų plotus.

 

Skaitykite daugiau

 
 
Gyvulininkystė Telšių rajone: laikytojų mažėja, ūkiai stambėja

2021-12-02

Rajone pastaraisiais metais mažėja galvijus ir kitus gyvūnus laikančių asmenų skaičius, tačiau pačių galvijų nemažėja – šių metų spalį rajone jų registruota per 1 800 daugiau nei metų pradžioje.


Su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduria gyvulininkystės ūkiai?
Monika GIRDVAINĖ
Galvijų skaičius didėja
Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėjos Vilmos Lukoševičienės pateiktais duomenimis, šių metų pradžioje Telšių rajone buvo registruoti 944 pieninių veislių karvių laikytojai, o šių metų spalį tokių ūkininkų – 78-iais mažiau. Per 2021-ųjų dešimt mėnesių apie trisdešimčia sumažėjo ir mėsinių bei mišrūnų veislių galvijų laikytojų. Spalio 1-osios duomenimis, jų rajone registruota 808.

 

Slaitykite daugiau

 
 
Svarbiausias iššūkis – didinti azoto trąšų naudojimo efektyvumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai

2021-12-01

Skaitome daugybę pasvarstymų apie mineralinių trąšų brangimą, galimą tręšimo normų koregavimą ir tikėtinas to pasekmes augalų produktyvumui. Gal nereikėtų panikuoti ir svarstyti kaip bus, jei nepatręšime perteklinėmis azoto normomis, o ramiai pasvarstyti apie trąšų efektyvumo didinimo galimybes?

Žemės dirbimas ir tręšimas – vieni svarbiausių veiksnių žemdirbystėje. Jei dirbdami žemę keičiame dirvos struktūrą, kaupiame ir išsaugome drėgmę, geriname fizines dirvožemio savybes, tai naudodami organines ir mineralines trąšas ne tik tiesiogiai didiname augalams lengvai prieinamų maisto medžiagų atsargas, bet kartu sukuriame palankias sąlygas dirvožemio mikroorganizmams, kurie pagerina maisto medžiagų prieinamumą. 

 

Skaitykite daugiau

 
 
Aptartos žemdirbių galimybės prisidėti prie aplinkos tausojimo

2021-11-19

Į Žemės ūkio ministerijos rengiamą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą siekiama įtraukti pačias efektyviausias agrarinės aplinkosaugos priemones. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kartu su visus ūkininkus vienijančių organizacijų – Žemės ūkio rūmų ir Žemės ūkio tarybos – atstovais bei mokslininkais diskutavo dėl žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus, kuriuos privalomai turės įgyvendinti kiekvienas ūkininkas pagal savo ūkio specifiką.

Nuo 2023 metų ūkininkų laukia patobulinta paramos sąlygų sistema, kuri bus privaloma visiems, norintiems gauti Europos Sąjungos paramą. Ši sistema – tai vienas iš kertinių Bendrosios žemės ūkio politikos „žaliosios architektūros“ elementų. Ji apima  valdymo reikalavimus bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus (GAAB). Jie nukreipti į klimato kaitos ir vandens užterštumo mažinimo, dirvožemio, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo, maisto saugos, gerovės bei augalų apsaugos produktų tinkamo naudojimo tikslus.

GAAB įgyvendinimas privalomas ir valstybėms narėms, ir ūkininkams. Kadangi GAAB susieti su teikiama parama, už jų nesilaikymą bus taikomos sankcijos.

 

Skaitykite daugiau

 
 
Išartų pievų būtų galima neatkurti, jei būtų išgirsti protingi siūlymai

2021-11-18

„Ūkininko patarėjas“ jau kalbino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) viceprezidentą, žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ valdybos pirmininką Arūną Grubliauskį, Ukmergės rajono ūkininkus Saulių Pociūną, Vilių Sorokiną, Ramutę ir Valentą Varnus, kurie piktinosi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) tik dabar paskelbta žinia, kad žemdirbiai privalės atkurti užartas pievas. Mat Lietuva nesilaikė ES duoto įsipareigojimo išsaugoti pievas ir per pastarąjį dešimtmetį daugiamečių ganyklų bei pievų plotai šalyje sumažėjo daugiau nei 5 proc. ŽŪM rengia pievų atkūrimo tvarkos aprašo pakeitimą, kuriame bus nustatyta, kas ir kokius pievų plotus turės atkurti bei kokios finansinės sankcijos bus taikomos. Tęsiame temą ir kalbiname žemės ūkio sektorių gerai išmanančius pašnekovus.

Skatykite daugiau

 

 
 
Žolynų atsėjimas ir rūpestis kraštovaizdžiu kai kuriems ūkininkams reikš bankrotą

2021-11-10

Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui šūktelėjus – „Suartas pievas reikės atsėti“ – Lietuvos žemdirbiai sunerimo. „O gal iš tiesų reikės?“, – svarsto žemdirbiai. Kadangi ministras rėmėsi ES reikalavimais žemės ūkiui, pasidomėjome Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nario Broniaus Ropės, ar tikrai taip bus?

Ūkininkai užvertė skundais

„Pastaruoju metu ūkininkai tiesiog užvertė mane nusiskundimais tiek dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) planuojamų Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų, tiek reikšdami susirūpinimą dėl Žaliojo kurso ir ekoschemų – žemdirbiai skundžiasi, kad ŽŪM rengia naująją BŽŪP įgyvendinimo tvarką, neįsiklausydama į ūkininkų, kuriems tuos reikalavimus teks įgyvendinti, praktinius patarimus“, – sako B. Ropė.

 

Skaitykite daugiau

 
 
Simonas Gentvilas. Kodėl teisus Navickas, arba kodėl grūdų perteklius neužtikrins gerovės Lietuvos gamtai ir kaimui

2021-11-09

Badas yra gyvoji, ne tik literatūrinė, Lietuvos ir visos Europos atmintis. Karčias pamokas Europa išmoko. Esame maistą eksportuojantis žemynas, mūsų maistas kartu su energetika yra tapęs nacionalinio saugumo pamatu. Tačiau Europa ir Lietuva dabar permąsto, kaip mes užsiauginame maistą, kokią produkciją eksportuojame ir kokiomis kainomis. Akivaizdu, kad eksportuodami pigų (ES subsidijomis atpigintą) maistą, mes importuojame taršą, aliname dirvožemius ir savo upes.

Skaitykite daugiau: 

 

 
 
Užartas pievas teks atkurti

2021-11-07

Žemės ūkio ministerija neseniai paskelbė, kad dalis šalies ūkininkų, per pastaruosius dvejus metus suarusių daugiametes ganyklas ir pievas, privalės jas atkurti. Kitaip jiems bus taikomos finansinės sankcijos. Taip nutiko, nes Lietuva Europos Sąjungai yra įsipareigojusi išsaugoti pievas, bet šio įsipareigojimo nesilaikė – daugiamečių ganyklų ir pievų plotai šalyje, palyginus su 2012 metais, sumažėjo daugiau nei 5 proc.

Viršijus šį nustatytą ribinį dydį, valstybė nustato pareigas suartą žemę užsėti daugiamečiais žolynais tiems ūkininkams, kurie turi žemės, pertvarkytos iš daugiamečių ganyklų arba daugiamečiais žolynais užsėtos žemės į kitos paskirties žemę ankstesniu laikotarpiu.

Žemės ūkio ministerija jau rengia pievų atkūrimo tvarkos aprašo pakeitimą. Jame žada aiškiai nustatyti, kas ir kokius pievų plotus turės atkurti bei kokios finansinės sankcijos bus taikomos.

 

Skaitykite daugiau

 
 
Paraiškos dėl paramos ūkių biosaugai – nuo spalio vidurio

2021-10-09

Nuo spalio 18 d. ūkinių gyvūnų laikytojai, siekiantys sumažinti pavojingų ligų paplitimo riziką savo ūkiuose, kviečiami kreiptis dėl paramos. Paraiškos ūkių biosaugai sustiprinti renkamos iki gruodžio 3 d.

Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“. Atkreiptinas dėmesys, kad š. m. rugsėjį buvo pakoreguotos veiklos srities įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės), jas rasite čia. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta daugiau nei 4 mln. Eur paramos lėšų.

 

Skaitykite plačiau

 
 
Svarbu tinkamai įgyvendinti kompleksinės paramos reikalavimus

2021-11-01

Kompleksinės paramos susiejimo reikalavimų turi laikytis visi ūkininkai, gaunantys tiesiogines išmokas, taip pat paramą pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones. Nustačius, kad nesilaikoma reikalavimų, sankcijos taikomos visai paraiškai, t. y. mažinamos išmokos pagal visas paramos schemas. Siekiame, kad ūkininkai tinkamai vykdytų įsipareigojimus ir neprarastų skirtos paramos, tad atkreipiame dėmesį į dažniausiai nustatomus pažeidimus.

Kompleksinės paramos susiejimo reikalavimus sudaro geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai bei žemės ūkio valdymo ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai. Patikras, kaip ūkiuose laikomasi kompleksinės paramos susiejimo reikalavimų, atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA).

 

Skaitykite daugiau

 

 
 
Dešimtys tūkstančių – kaip į balą

2021-10-26

 

Jei reikėtų trumpai apibūdinti Telšių r. Duseikių kaime gyvenantį ūkininką Vladą Termeną, tinkamesnio žodžio kaip pašėlęs vargu ar pavyktų rasti. 37-erių vyras – vaikštantis idėjų bankas, kurio galvoje tiek daug įvairių sumanymų, kad visus net jam pačiam išvardinti sunku. Ne vieną jų ir įgyvendinti spėjo. Kai kas Vladą nuvylė, o kai kas ir pasitenkinimo, ir pelno teikė. Jei nežinotum, kad duseikiškis dar ir 250 ha valdo bei laiko 70 melžiamų karvių, galėtum sakyti, jog žmogus per daug laisvo laiko turi. Tačiau jį pažįstantieji sako, jog V. Termeno galva dėl technikos pramušta ir kad jis – be galo nagingas ir kūrybingas žmogus.

 

Slaitykite daugiau

 
 
Ūkininkų laukuose dygsta vėjo jėgainės

2021-10-18

Netrukus Telšių rajono apylinkių peizažas turėtų pasikeiti: čia numatytos vietos keliolikai vėjo jėgainių parkų. Vienas iš jų pamažu kyla šalia Tryškių miestelio.  Žemdirbiai būgštauja, ar vėjo jėgainės nepaveiks žemės, dirvožemio, tada ir auginamų gyvulių, ar tikrai tai bus neblogos papildomos pajamos sudariusiems nuomos sutartis su jėgainių valdytojais?

Su politikų palaiminimu

Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Katkaus teigimu,  savivaldybėje dar 2012 m. parengtas Degaičių, Eigelirdžių, Patausalės, Dirmeikių, Tryškių, Ubiškės, Dūseikių kadastrinių vietovių, vėliau – Ryškėnų, Viešvėnų, Luokės, Upynos, seniūnijų, Nevarėnų, Mitkaičių ir Nerimdaičių specialieji planai, kuriuose buvo numatytos vėjo jėgainių teritorijos. Sprendimus dėl jų priėmė Telšių r. savivaldybės taryba. T. Katkaus tikina, kad prieš išduodant prieš išduodant jėgainių parko statybos leidimą buvo reikalaujama atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą: „Vėjo jėgainių poveikio žemės ūkiui nebus, tai – stacionarūs, aplinkos neteršiantys statiniai. Žemės ūkio darbams įtakos jos neturės, technikai  kliūčių taip pat nesudarys.“

Skaitykite plačiau

 
 
<<  ankstesnis  1   2   3   4   5   6   10  sekantis  >>