į pradžią
 
 
 
 
 

 
 
Draudimas laikyti mėšlą laukuose sukėlė šoką

2020-12-30

Du kadenciją baigusios Vyriausybės ministrai, likus 2 dienoms iki jų įgaliojimų pabaigos, priėmė sprendimą, kuris dar labiau apsunkins pieno sektoriaus ūkininkų gyvenimą. Tuomečiai laikinieji aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis gruodžio 9 d. pasirašė įsakymą „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“.   Jame, be kita ko, rašoma (punktas 2.4), kad 2021 m. lapkričio 15 d. įsigalioja „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo“ 14.4 papunkčio nauja redakcija: „14.4. laukuose mėšlas negali būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, nustatytu Aprašo 17 punkte“, t .y. nuo lapkričio 15 iki kovo 20 dienos. Šis numatomas pakeitimas sukėlė šoką smulkiems ir vidutiniams pieno gamintojams, nemažiau juo piktinasi ir stambieji. Kur reikės laikyti kraikinį mėšlą tiems, kurie neturi mėšlidžių ar jos nesutalpina viso mėšlo kiekio? Pasak Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkės Renatos Vilimienės, jeigu šis įsakymas nebus atšauktas, pieno sektorius bus sunaikintas.
 


Skaitykite daugiau: 

 
 
Mano ūkis - Ekologinių ūkių atstovai nesijaučia esantys ant bangos

2020-12-29 

 

Europos Sąjungos ir mūsų šalies užmojai artimiausioje ateityje smarkiai išplėsti ekologinių ūkių plotus šioje srityje jau dirbantiems ūkininkams didelio optimizmo apie šviesią perspektyvą kol kas nekelia. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas, Ukmergės r. ūkininkas Saulius Daniulis, apžvelgdamas šiuos metus, portalui manoūkis.lt sakė, kad šią agrarinę sritį mūsų šalyje ištikusi stagnacija. Tuo tarpu ES naujosiose strategijose numato iki 2030-ųjų Bendrijoje ekologinių ūkių plotą išplėsti iki 25 proc. bendro žemės ūkio ploto. Europos Parlamento portale nurodoma, kad 2018 m. ES ekologinė žemdirbystė užėmė 13,4 mln. ha ir tai sudarė tik 7,5 proc. bendro naudmenų ploto. Taigi, reikės gerokai pasistengti, norinti pasiekti užsibrėžtus tikslus. Bet kai kurios šalys jau dabar priartėję prie minimo skaičiaus. Pagal ekologinės gamybos ploto dalį bendroje šalies žemėnaudoje pirmauja Austrija, Estija ir Švedija (20-24 proc.).

Skaitykite daugiau: 

 
 
Paaiškino, kokiu būdu ir kaip bus galima įteisinti nelegalius vandens gręžinius

2020-12-29

Siūloma patvirtinti laikiną požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką, suteikiant galimybę įsiteisinti valdomą gręžinį, susitvarkyti nuosavybę ir kitus požeminio vandens ištekliams išgauti reikalingus dokumentus. Kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros, siūloma atleisti asmenį nuo administracinių ir ekonominių sankcijų už požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo.

Tai numatantį Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektą, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymų pakeitimų projektus įregistravo Seimo nariai – aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas ir buvęs aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Mažeika, „valstietis“ Valius Ąžuolas ir konservatorius Kazys Starkevičius.

Siūloma, kad laikinasis įstatymas įsigaliotų 2021 m. gegužės 1 d. ir galiotų iki 2023 m. balandžio 30 d.

Plačiau

 
 
Visiems ūkininkams teko prisitaikyti prie naujų iššūkių

2020-12-28

Skaičiuojant paskutines 2020-ųjų dienas, paprašėme Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto pasidalyti mintimis apie besibaigiančius metus. Pasak jo, ūkininkus labiausiai vargina nežinia dėl ateities ir nuolat keičiami teisės aktai, visiškai ignoruojant ūkininkų-praktikų pastabas. Bent jau gamta šiemet po trejų prastų metų žemės ūkiui pagaliau buvo palanki, todėl augalininkystės ūkiai šiek tiek atsigavo. Deja, pienininkystės ūkiai vis dar merdi. Sunkiau verčiasi ir mėsinės galvijininkystės ūkiai, nes pandemijos pasekmės yra pasaulinės ir daugelis įvairių specializacijų ūkių, kurie parduodavo produkciją maitinimo įstaigoms, eksportui, susidūrė su sunkumais, kai teko parduoti pusvelčiui.

Skaitykite daugiau: 

 
 
PIENININKYSTĖS ATEITIS – MIGLOTA

2020-12-27

Šiuo laikmečiu pieno ūkiuose sklando įvairios nuotaikos. Vieni ūkiai mąsto, kaip išgyventi ir lopo susidariusias skolas, o kiti – plėtoja verslą.

„Užkaišė“ skolas

Smulkūs pieno ūkiai iš valstybės sulaukė paramos dėl koronaviruso pandemijos sukeltų padarinių,tačiau, kaip patys tvirtino, jos beveik nepajuto. Ukmergės rajono pienininkė Zofija Griškevičienė, prižiūrinti apie 50 karvių, gautą paramą panaudojo susidariusių skolų skylėms užkaišyti. Kai gyvulių mažai, nedidelė ir parama.

Zofija su karvėmis dirba beveik 40 metų, savo ūkį prižiūri beveik 20 metų. Per visą šį laikotarpį ji nesivaikė kainų, nekeitė supirkėjų, bendradarbiavo su bendrove „Pieno žvaigždės“. „Pastaraisiais metais už priduodamą pieną gauname varganą atlygį. Mano vaikai iš manęs juokiasi, kad vis tebedirbu pieno ūkyje. Tačiau nepasiduodu ir viliuosi, kad ateis geresni laikai, pieno supirkimo kainos bus aukštesnės ir gyvensime oriau. Mano sūnūs dirba užsienyje, todėl žinau, kaip ten laikosi pieno ūkiai –už pieną ūkininkams mokama daugiau nei Lietuvoje“, – mintimis pasidalijo pienininkė.

Moteris pridūrė, kad vasarą už kilogramą pieno buvo mokami grašiai. Tuo metu ji bandė išsiderėti aukštesnę kainą, tačiau nepavyko. Rudenį, atsižvelgus į pieno riebumą, kaina buvo perskaičiuota ir už pieną buvo mokama brangiau. Z.Griškevičienė tvirtino, kad smulkius pienininkus tenkintų 25–28 ct/kg supirkimo kaina.

 

Plačiau

 
 
Ūkininkų susitikime su žemės ūkio ministru - bandymas sumažinti įtampą

2020-12-18

Gruodžio 10 d. pavakarę įvykusiame nuotoliniame Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo narių ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko susitikime žemdirbiai išsakė daug įvairiausių problemų, kurioms sprendimą tikisi rasti tolesnėse abipusėse diskusijoje. Gruodžio 10 d. vyko nuotolinis LŪS 32-asis suvažiavimas, kuriame aptartos aktualiausios žemdirbiams problemos 
 

Skaitykite daugiau: 

 
 
Ūkininkų rezoliucijoje - reikalavimai ir siūlymai naujai valdžiai

2020-12-19

Ūkininkų rezoliucijoje - reikalavimai ir siūlymai naujai valdžiai 

Gruodžio 10 d. nuotoliniu būdu įvyko Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) 32-asis suvažiavimas, kuriame aptartos aktualiausios žemdirbiams problemos ir jas išdėsčius priimtoje rezoliucijoje kreiptasi į naująją valdžią. Nuotoliniame LŪS suvažiavime dalyvavo 30 skyrių pirmininkai iš 41-o organizacijos rajoninio skyriaus. Suvažiavimui pirmininkavo LŪS vadovas Jonas Talmantas, renginį moderavo LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė. Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimo dalyviai įvertino susidariusią situaciją šalies žemės ūkyje, ES ambicijas, iškeltas Žaliuoju kursu, strategijomis „Nuo lauko iki stalo“ ir „Bioįvairovė“, ES Parlamento, Tarybos ir Komisijos pozicijas dėl BŽŪP 2023-2027 m. laikotarpiui, LR Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano užmojus. Neliko nepastebėtas ir Lietuvos politikų išankstinis nusistatymas prieš žemės ūkį bei padedant žiniasklaidai kuriamas neigiamas ūkininkų įvaizdis, kad Lietuvos žemdirbiai – teršėjai. Opiausi žemdirbiams klausimai ir reikalavimai bei siūlymai, kaip juos spręsti, išdėstyti net 7 lapus užimančioje rezoliucijoje. Joje paminėtos bemaž visos agrarinės sritys, pradedant Bendrąją žemės ūkio ir klimato kaitos politika, mokesčiais ir baigiant mokymais bei savivalda.

Skaitykite daugiau: 
 

 
 
Žemdirbiams būtina stiprinti savo pozicijas

2020-12-16

Šalies žemdirbiai išgyvena reputacinę ir egzistencinę krizę. Per ketverius praėjusius metus pasikeitė trys žemės ūkio ministrai, suskilo žemdirbių savivalda, politiniai sektoriaus tikslai pasiklydo tarp gamybos, aplinkosaugos ir socialinių reikalų. Lietuvos deleguotas eurokomisaras su tautiečiais kalba aptakiais Briuselio terminais, jo kolega iš Lenkijos, kuruojantis žemės ūkį, pasirinkęs poziciją „tyliau vandens, žemiau žolės“. Naujasis ministras aplinkosaugininkas nuteikia netikėtumams.

Sukiršinta savivalda

„Viešumoje formuojama nuomonė, jog valstybėje žemdirbys apdovanotas mokesčių lengvatomis, gyvena pasiturimai, tačiau nuolatos skundžiasi nuostolingu verslu, – kalba Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Jonas Talmantas. – Dėl to iš dalies kalti patys žemdirbiai, nesutariantys, kuri savivaldos organizacija privalo jiems atstovauti derybose su politikais.“

Pasak J. Talmanto, LŪS vienija pažangiausius šalies šeimos ūkius, kuriančius pridėtinę vertę, gausinančius valstybės biudžetą. LŪS turi šimtametę istoriją, tvirtą struktūrą, 41 skyrių rajonuose, atstovų tarptautinėse organizacijose. LŪS išlaikoma iš nario mokesčio. Panašiai dirba ir kitos Lietuvos žemės ūkio tarybai priklausančios žemdirbių savivaldos organizacijos, vienijančios grūdų augintojus, pieno ir mėsos gamintojus, galvijų augintojus, nederlingų žemių savininkus.

 

Skatykite plačiau

 
 
Netekome Vytauto Rakicko

2020-12-12

Po sunkios ligos į Amžinybę išėjo ilgametis Telšių rajono ūkininkų sjąjungos pirmininkas Vytautas Rakickas.

Būdamas aktyvus Vytautas padarė labai daug vienydamas ir telkdamas ūkininkus, gindamas jų interesus ir būdamas ištikimas savo įsitikinimams. Ir nors kilęs ne iš Žemaitijos, jis savo energiją atidavė jos žmonėms, buvo tikras kovotojas kaip užsispyręs žemaitis – visada eidavo iki galo. Daugelis Vytautą prisimename kaip paslaugų ir aktyvų narį, kartais impulsyvų, bet visada einantį į kompromisus.

TRŪS narių vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio šeimai, artimiesiems, draugams, bendražygiams.

 

Atsisveikinimas su velionio palaikais nuo  gruodžio 12 d. 18 val. iki 13 d. - 24 val  Telšių Gedulo namuose (Sinagogos g. 3, Telšiai).

Šv. Mišios už velionį bus aukojamos Telšių mažojoje bažnyčioje 15 d. 10 val.

Urna bus laidojama gruodžio 15 d. gimtinėje Joniškio raj. Žukančių kapinėse.  

 

Paremti velionio šeimą galite: ROMANA RAKICKĖ LT 34 7300 0100 4103 3936

 
 
<<  ankstesnis  1   2   3   4   5   6   10  sekantis  >>