į pradžią
 
 
 
 
 

Ūkininkų rezoliucijoje - reikalavimai ir siūlymai naujai valdžiai

2020-12-19

Ūkininkų rezoliucijoje - reikalavimai ir siūlymai naujai valdžiai 

Gruodžio 10 d. nuotoliniu būdu įvyko Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) 32-asis suvažiavimas, kuriame aptartos aktualiausios žemdirbiams problemos ir jas išdėsčius priimtoje rezoliucijoje kreiptasi į naująją valdžią. Nuotoliniame LŪS suvažiavime dalyvavo 30 skyrių pirmininkai iš 41-o organizacijos rajoninio skyriaus. Suvažiavimui pirmininkavo LŪS vadovas Jonas Talmantas, renginį moderavo LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė. Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimo dalyviai įvertino susidariusią situaciją šalies žemės ūkyje, ES ambicijas, iškeltas Žaliuoju kursu, strategijomis „Nuo lauko iki stalo“ ir „Bioįvairovė“, ES Parlamento, Tarybos ir Komisijos pozicijas dėl BŽŪP 2023-2027 m. laikotarpiui, LR Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano užmojus. Neliko nepastebėtas ir Lietuvos politikų išankstinis nusistatymas prieš žemės ūkį bei padedant žiniasklaidai kuriamas neigiamas ūkininkų įvaizdis, kad Lietuvos žemdirbiai – teršėjai. Opiausi žemdirbiams klausimai ir reikalavimai bei siūlymai, kaip juos spręsti, išdėstyti net 7 lapus užimančioje rezoliucijoje. Joje paminėtos bemaž visos agrarinės sritys, pradedant Bendrąją žemės ūkio ir klimato kaitos politika, mokesčiais ir baigiant mokymais bei savivalda.

Skaitykite daugiau: 
 

 
 
Žemdirbiams būtina stiprinti savo pozicijas

2020-12-16

Šalies žemdirbiai išgyvena reputacinę ir egzistencinę krizę. Per ketverius praėjusius metus pasikeitė trys žemės ūkio ministrai, suskilo žemdirbių savivalda, politiniai sektoriaus tikslai pasiklydo tarp gamybos, aplinkosaugos ir socialinių reikalų. Lietuvos deleguotas eurokomisaras su tautiečiais kalba aptakiais Briuselio terminais, jo kolega iš Lenkijos, kuruojantis žemės ūkį, pasirinkęs poziciją „tyliau vandens, žemiau žolės“. Naujasis ministras aplinkosaugininkas nuteikia netikėtumams.

Sukiršinta savivalda

„Viešumoje formuojama nuomonė, jog valstybėje žemdirbys apdovanotas mokesčių lengvatomis, gyvena pasiturimai, tačiau nuolatos skundžiasi nuostolingu verslu, – kalba Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Jonas Talmantas. – Dėl to iš dalies kalti patys žemdirbiai, nesutariantys, kuri savivaldos organizacija privalo jiems atstovauti derybose su politikais.“

Pasak J. Talmanto, LŪS vienija pažangiausius šalies šeimos ūkius, kuriančius pridėtinę vertę, gausinančius valstybės biudžetą. LŪS turi šimtametę istoriją, tvirtą struktūrą, 41 skyrių rajonuose, atstovų tarptautinėse organizacijose. LŪS išlaikoma iš nario mokesčio. Panašiai dirba ir kitos Lietuvos žemės ūkio tarybai priklausančios žemdirbių savivaldos organizacijos, vienijančios grūdų augintojus, pieno ir mėsos gamintojus, galvijų augintojus, nederlingų žemių savininkus.

 

Skatykite plačiau

 
 
Netekome Vytauto Rakicko

2020-12-12

Po sunkios ligos į Amžinybę išėjo ilgametis Telšių rajono ūkininkų sjąjungos pirmininkas Vytautas Rakickas.

Būdamas aktyvus Vytautas padarė labai daug vienydamas ir telkdamas ūkininkus, gindamas jų interesus ir būdamas ištikimas savo įsitikinimams. Ir nors kilęs ne iš Žemaitijos, jis savo energiją atidavė jos žmonėms, buvo tikras kovotojas kaip užsispyręs žemaitis – visada eidavo iki galo. Daugelis Vytautą prisimename kaip paslaugų ir aktyvų narį, kartais impulsyvų, bet visada einantį į kompromisus.

TRŪS narių vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio šeimai, artimiesiems, draugams, bendražygiams.

 

Atsisveikinimas su velionio palaikais nuo  gruodžio 12 d. 18 val. iki 13 d. - 24 val  Telšių Gedulo namuose (Sinagogos g. 3, Telšiai).

Šv. Mišios už velionį bus aukojamos Telšių mažojoje bažnyčioje 15 d. 10 val.

Urna bus laidojama gruodžio 15 d. gimtinėje Joniškio raj. Žukančių kapinėse.  

 

Paremti velionio šeimą galite: ROMANA RAKICKĖ LT 34 7300 0100 4103 3936

 
 
Nukentėjusiems nuo visų nepalankių klimato reiškinių – lengvatinės paskolos

2020-11-29

Ūkininkai ir ūkiai, per paskutinius trejus metus nukentėję nuo nepalankių klimato reiškinių, nuo gruodžio 1 d. gali kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“.
 

Skaitykite daugiau: 

 
 
Vėl per kišenę! Kelių mokesčio tarifų pakeitimas guls ir ant žemdirbių pečių

2020-11-29

Besiskirstantys senosios kadencijos Seimo nariai, vos surinkę kvorumą, paskubomis paliko „dovanėlę“ ratuotiems rinkėjams – patvirtino važiavimo keliais mokesčio apskaičiavimo tvarką, kuri turėtų įsigalioti po poros metų, tačiau ji jau dabar kelia nerimą ūkininkams ir keleivių bei krovinių vežėjams. Skaičiuojama, kad važiavimo valstybiniais keliais išlaidos padidės beveik 4 kartus ir žemdirbiams tai gali tapti akmeniu po kaklu.

Ne laikas, o kilometrai

Įstatymo pataisa Seimas leido Lietuvos automobilių kelių direkcijai diegti naują kelių apmokestinimo sistemą, pagal kurią rinkliavos dydis bus nustatomas ne pagal laiką, o pagal nuvažiuotą atstumą. Iš 78 balsavusiųjų naujovei paskubomis pritarė 76 Seimo nariai.

Plačiau

 
 
Ar Klimato kaitos programoje išliks lėšos, numatytos išmaniajai melioracijai?

2020-11-20

Lietuvos ūkininkų sąjungos (toliau – LŪS) nariai pasipiktino, sužinoję apie Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos pasiūlymą, kurį pastarasis pristatė LR Vyriausybės pasitarime š.m. lapkričio 11 d. – sumažinti Klimato kaitos programos priemonei „Reguliuojamas drenažas (išmaniosios melioracijos įrengimas vietoje dabar esančios melioravimo sistemos)“ lėšas nuo 7 mln. eurų iki 4 mln. eurų. 3 mln. eurų papildomai skiriant kompensacijoms fiziniams asmenims už įsigytą metinį bilietą, dviratį, paspirtuką, mopedą ar motociklą, sunaikinus taršų automobilį.

 

Plačiau

 
 
Mėšlu ir srutomis laukus leista tręšti iki gruodžio 1 d.

2020-11-16

Š. m. lapkričio 13 d. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis ir Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pakeitė 2020 m. kovo 9 d. įsakymą „Dėl tręšimo sąlygų 2020 metais nustatymo“ ir leido laukus šiemet tręšti mėšlu ir (ar) srutomis iki gruodžio 1 d. 

Dėl tręšimo draudimo pradžios vėlinimo atsižvelgiant į hidrometeorologines sąlygas Lietuvos ūkininkų sąjunga raštu kreipėsi į LR žemės ūkio ir aplinkos ministerijas. Į LŪS  prašymą atsižvelgta.

 
 
Žemės ūkio paskolų garantijų fondas – pagalba ūkininkui čia ir dabar

2020-11-12

Žemdirbiai, verslininkai, pradedantys verslą kaimo vietovėse ar jį vystantys, neretai susiduria su lėšų stygiumi, o finansavimo negali gauti, nes neturi reikiamo dydžio užstato. Jiems gali padėti Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, suteikdamas finansų įstaigoms garantiją už imamą kreditą ar lizingo paslaugas, ir kompensuodamas palūkanas. 

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas teikia garantijas finansų įstaigoms (bankams, kredito unijoms, lizingo bendrovėms)  už  ūkio subjektų imamus kreditus. Finansų įstaigoms garantuojamas iki 80 proc. neatgautos kredito dalies grąžinimas, lizingo atveju – iki 80 proc. neatgautos lizingu finansuojamo turto kainos sumokėjimas. 

Garantijos teikiamos už kreditus, skirtus investicijoms (tiek gaunantys ES paramą, tiek ir be paramos), už kreditus, skirtus trumpalaikiam ar biologiniam turtui įsigyti, už lizingo paslaugas bei piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojams.

Kas gali gauti kreditą su garantija?

Garantijų fondo kreditus su garantijomis gali gauti visi, užsiimantys žemės ūkio bei kita veikla kaimo vietovėse: ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ar kitos žemės ūkio įmonės, alternatyvūs kaimo verslai, taip pat visos tiek kaime, tiek mieste veikiančios žemės ūkio produktus perdirbančios įmonės.

Kreditą su garantija gali gauti ūkio subjektai, kurių veikla susijusi su:

žemės ūkiu (tradicinė žemės ūkio veikla),
miškų ūkiu (miškininkystė ir medienos ruoša),
maisto ūkiu (mėsos, pieno, daržininkystės ir kitą žemės ūkio produkciją perdirbančios įmonės kaimo vietovėje),
žuvininkyste (žuvų auginimas, veisimas, perdirbimas),
kaimo plėtra (smulkios ir vidutinės įmonės, kaimo turizmas, autoservisai, kirpyklos ir  bet kokia kita veikla, jei ji vykdoma kaimo vietovėje, kurioje gyvena ne daugiau kaip 6 tūkst. gyventojų),
žemės ūkio produkciją superkančios, perdirbančios ir (ar) realizuojančios įmonės mieste.

Plačiau

 

 
 
Siūlo padidinti kai kuriuos asignavimus žemės ūkiui

2020-11-03

Nuotoliniu būdu posėdžiavęs Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį svarstė Vyriausybės pateiktą 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir jam pritarė. Komitetas taip pat pasiūlė kai kuriuos asignavimus žemės ūkiui padidinti. Žemės ūkio ministerijos kuravimo sričiai 2021 metams iš viso planuojama skirti kiek daugiau nei vieną milijardą eurų, iš jų 73 proc. – Europos Sąjungos paramos lėšos. Tačiau Komitetas, įvertinęs socialinių partnerių ir kitus gautus pasiūlymus, nusprendė pasiūlyti padidinti asignavimus kai kurioms itin svarbioms žemės ūkio programoms ir projektams. Pasiūlyta skirti 121,4 mln. eurų projektui „Proveržio išmaniųjų technologijų diegimo žemės ūkio sektoriuje sukūrimas“ finansuoti, melioracijos valstybės investicijų projektams vykdyti papildomai skirti 33,2 mln. eurų, o projektui „Bendra Lietuvos pieno logistika“ finansuoti skirti 10 mln. eurų. Be to, pasiūlyta  papildomai skirti 6 mln. eurų Žemės ūkio ministerijos kuruojamoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms vykdyti, taip pat padidinti asignavimus kai kurioms įstaigoms: Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Nacionalinei mokėjimo agentūrai,  Nacionalinei žemės tarnybai, Žuvininkystės tarnybai, VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai.  Kitų metų biudžeto projekto pirmasis svarstymas Seime numatytas lapkričio 24 dieną.


 

 
 
Ar aplinkosaugos mokesčiai geriausia priemonė taršai žemės ūkyje mažinti?

2020-11-03

Vis dažniau kalbama apie mokesčių sistemos pertvarkymą žemės ūkyje, siūloma atsižvelgti į žemės ūkio, kaip vieno iš didžiausių teršėjų, statusą. Tačiau, ar iš tiesų aplinkosaugos mokesčiai yra geriausia priemonė taršai žemės ūkyje mažinti? Šią temą nagrinėja VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto lektorės dr. Erika BESUSPARIENĖ ir Aušra NAUSĖDIENĖ:   Žemės ūkio sektorius naudojasi mokesčių lengvatomis: atleistas nuo aplinkos teršimo mokesčio iš mobilių taršos šaltinių, pakuotės mokesčio nuo plėvelės, naudojamos šienainiui pakuoti, pakuotės mokesčio neviršijus 0,5 t išleistos pakuotės į vidaus rinką. Lyginant užsienio šalių patirtį, Lietuvoje taikoma mažai aplinkosaugos mokesčių, pvz., Belgijoje apmokestinamas mėšlas, Danijoje apmokestinami pesticidai. Aplinkosaugos mokesčių įvedimas žemės ūkyje nėra prioritetas, tačiau siekiant iki 2030 m. sumažinti taršą iki 55 proc. yra svarus argumentas persvarstyti mokesčių sistemą.

Skaitykite daugiau:

 

 
 
<<  ankstesnis  1   2   3   4   5   10  sekantis  >>