2024-02-07

Akademija (Kauno r.). Aplinkos ministras pasirengęs eiti į kompromisus dėl mėšlo tvarkymo, nes gyvulių augintojus mato kaip sąjungininkus, siekiant, kad kuo daugiau būtų naudojama organinių, o ne mineralinių trąšų. Kintant klimato sąlygoms, ūkininkams tikru galvos skausmu mėšlo tvarkymo taisyklės. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos posėdyje vakar dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas, išklausęs ūkininkų ir mokslininkų argumentų, žadėjo nuolaidų, bet su tam tikromis išlygomis. Dabar galioja draudimas mėšlu ir (ar) srutomis tręšti dirvą nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Pienininkai prašė nustatyti nuo gruodžio 1 d., nes lapkritį dažnai laukai dar būna užmerkti. Būtent tokios sąlygos buvo praėjusį rudenį, kai į dalies rajonų laukus jokia technika iki termino pabaigos negalėjo įvažiuoti.

Telšių r. ūkininkas Dainius Dargis atsigręžė į ankstesnius metus – nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo iki 2011 m. tręšimo pabaigos terminas buvo gruodžio 1 diena. Iki 2007–ųjų, jeigu nebuvo sniego ir įšalo, buvo leidžiama visą žiemą kratyti mėšlą (jeigu jį buvo galima aparti). „Kuo vėliau išveži kietą mėšlą žiemą, tuo jo mažiau išgaruoja, jis mažiau išplaunamas“, – pabrėžė D. Dargis. Jis toliau vardijo terminus – 2012 m. terminas buvo pratęstas iki gruodžio 16 d., 2013 m. – iki gruodžio 7 d., 2015 m. – iki gruodžio 2 d., 2017 m. buvo leidžiama vežti net iki gruodžio 31 d., 2019 ir 2020 m. – iki gruodžio 2 d. Taigi, šiltėjant klimatui, dėl oro sąlygų beveik kasmet nėra galimybių baigti tręšimo iki lapkričio 15 dienos.

Skaitykite daugiau: 

2024-01-25

Dėl netinkamai vykdomos žemės ūkio politikos ūkininkai antrąją dieną rinkosi į mitingą prie Vyriausybės. Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) kreipėsi į Vilniaus savivaldybę su prašymu pratęsti leidimą vykstančiam protestui, tačiau jo negavo. LŽŪT teigė, kad aplinkos ir žemės ūkio ministrų atsakymai trečiadienį protestavusių žemdirbių netenkino – pasigesta konkretumo. Šiandien protesto organizatorės LŽŪT atstovai 10 val. susitiko su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, o 12 val. – su premjere Ingrida Šimonyte.

Skaitykite daugiau: 

2024-01-08

Žiūrėti video, kaip sekėsi pas I. Šimonytę

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/video/laidos/verslo-poziuris/verslo-poziuris-ar-sudegins-ukininku-lauzai-ministro-karjera-ka-pavyko-sudereti-su-valdzia-95560845

2024-01-08

Žemdirbiai sako „gana“ Lietuvoje vykdomai žemės ūkio politikai – pradėjo taikią vilties ir solidarumo laužų protesto akciją. Laužai liepsnoja kone visoje Lietuvoje. Protesto organizatorė Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT), kurios narė yra ir Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), anksčiau skelbė, kad ši akcija rengiama dėl ydingai vykdomos, nenuoseklios ir vienpusės žemės ūkio politikos, kurios sukelti neigiami padariniai ir iš to kylančios problemos tapo našta ūkininkams. Organizatoriai pabrėžia – laužai yra pirmasis protesto akcijų etapas. Vėliau planuojamos kitos akcijos Vilniuje su žemės ūkio technika.

 Skaitykite plačiau

SAUSIO 8 DIENĄ 14 VAL. UŽDEKIME VIENYBĖS LAUŽUS prie kavinės Branšos, priešais Baltic Petroleum degalinę, susitinkam 13:30 val.

Nuoroda į planuojamus laužų deginimo vietas: www.vieningaszu.lt 

Registracija ir plačiau apie akciją

2023-12-20

Vilnius. Sužinoję, kiek daugiamečių pievų reikės atkurti, ūkininkai ne kartą viešojoje erdvėje klausė, ką su šienu ir pievomis reikės daryti, jei karvių mažėja. Ne kartą ieškoti išeičių raginta Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Trečiadienį klausimas svarstytas parlamentiniame Kaimo reikalų komitete (KRK)fg. Svarstymų, kodėl plotai yra tokie, nestigo, galiausiai viskas vėl susivesdavo į referencinius 2018 metus. Seimo nariai klausė žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio, kodėl Ministerija vis rodo į ES reglamentus, nors žemdirbiai po vizito Briuselyje sako, kad jiems nevienareikšmiškai leista suprasti, jog šalis gali rasti būdų, kaip išspręsti problemą. Pasak E. Giedraičio, jie bandė aiškintis, kas ten pasakyta, tačiau direktorato atstovai dabar ginasi – esą niekas nieko nežadėjo.

Skaitykite daugiau: 

2023-12-12

2023 m. sumažėjus daugiamečių pievų santykiui daugiau nei 5 proc., palyginti su 2018 m. referenciniu santykiu, atsiranda prievolė atkurti daugiametes pievas pareiškėjams, kurie, remiantis trejų ankstesnių metų paraiškų duomenimis, suarė ar kitaip pakeitė daugiametes pievas. Nacionalinė mokėjimo agentūra jau rytoj šiuos pareiškėjus informuos apie tai individualiais pranešimais, o šiame straipsnyje  pateikia atsakymus į aktualiausius klausimus apie pievų atkūrimą.

Kas yra laikoma daugiamete pieva?

Pagal žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles daugiametė ganykla arba pieva – užsėtas daugiametėmis žolėmis arba natūralus penkerius ar daugiau metų neariamas žemės plotas, kuris skirtas ūkiniams gyvūnams ganyti, žolei ar žolės produkcijai gauti ir kurį galima atsėti nesuariant. Daugiametėje ganykloje arba pievoje gali augti pavienių medžių ir (ar) krūmų.

Kur galiu rasti bendrą informaciją apie daugiamečių pievų atkūrimą?

Skaitykite daugiau

2027-11-30

Dėl itin lietingų orų ir įmirkusios dirvos daliai šalies ūkių nepavyko ištuštinti srutų talpyklų ir patręšti laukų iki teisės aktais nustatyto termino pabaigos. Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos nutarė, kad savivaldybių ekstremalių situacijų centrai srutų išpylimo į laukus poreikį vertins individualiai kiekvienam ūkiui. Ir tiktai susidarius ekstremaliai situacijai konkrečiame ūkyje galės būti taikomos išimtys leisti dar pilti srutas į laukus. 

Abiejų ministerijų ir LRVK Nacionalinio krizių valdymo centro surengtame pasitarime buvo ieškoma sprendimų dėl galimai gresiančios ekstremalios situacijos suvaldymo ir aptarti jos sumažinimo veiksmai. Sutarta, kad savivaldybės, kuriose ūkiai susiduria su srutų pertekliaus iššūkiu, turi vadovautis Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo punktu „Nuotekų, srutų, kitų teršalų patekimas į vandens telkinį, kai daromas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai“.

Skaitykite daugiau

VIDEO LRT PANORAMA: TĘSINYS: MĖŠLO IŠŠŪKIS

VIDEO TV3: SPAUSTI ČIA: MĖŠLO IŠŠŪKIS

Ūkininkai grasina atvežti šimtus tonų srutų ir mėšlo į Vilnių, bei išpilti visą šį turtą po

Žemės ūkio ir Aplinkos apsaugos ministerijos langais. Lapkričio 15 d. baigėsi terminas,

kada tokiomis trąšomis buvo leidžiama tręšti laukus, tačiau žemdirbiai sako, kad to negalėjo padaryti, nes daug kur lietaus kiekis kartais viršijo daugiametes normas ir jie tiesiog negalėjo įvažiuoti į laukus.

VIDEO LRT: Telšiškių akcija: "Mėšlo iššūkis" 2023-11-16

2023-11-16

Ministerijai neišgirdus žemdirbių prašymų vėlinti tręšimo mėšlu ir srutomis termino dėl susiklosčiusios hidrometeorologinės situacijos, Telšių rajono ūkininkai surengė akciją „Mėšlo iššūkis“. Žemės ūkio ministerija vakar vakare išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad dėl susidariusių hidrometeorologinių sąlygų ir aplinkybių konkrečiuose ūkiuose, kurie negalėjo išvežti srutų ir atlikti tręšimo darbų, kartu su savivaldybių ekstremalių situacijų operacijų centrais bus ieškoma mėšlo ir (ar) srutų sutvarkymo galimybių. Taip pat paskelbė, kad draudimo tręšti žemę srutomis ir mėšlu laikotarpis nebus keičiamas. Telšių r. ūkininkų sąjunga (TRŪS) sako šia akcija prisidedanti prie Ministerijos „pastangų“ rasti sprendimą, ką daryti su mėšlu.

Skaitykite daugiau: 

2023-11-16

PLAČIAU SKAITYKITE ČIA

|

2023-11-15

Žemės ūkio ministerija primena, kad nuo lapkričio 15 d. įsigalioja draudimas tręšti laukus mėšlu ir srutomis. Tačiau ūkiams, kurie negalėjo laiku atlikti tręšimo darbų, nes yra ekstremalią situaciją dėl stipraus lietaus patyrusiose savivaldybėse, bus ieškoma galimybių padėti.

Draudimo tręšti žemę laikotarpis nebus keičiamas

Žemę tręšti mėšlu ir srutomis draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Šis draudimo laikotarpis keičiamas nebus.

Šiemet ruduo yra itin lietingas. Gausūs krituliai, įmirkusi dirva apsunkino arba padarė neįmanomą srutų išvežimą į laukus bei tręšimo darbus juose. Beveik visuose Lietuvos regionuose buvo viršyta daugiametė vidutinė spalio mėnesio kritulių norma, o Rietavo, Kaišiadorių ir Tauragės savivaldybėse ji viršyta daugiau nei du kartus. Lapkričio mėnesio pirmasis dešimtadienis buvo ypač lietingas Plungės ir Kretingos savivaldybėse – iškritusių kritulių kiekis beveik 4 kartus didesnis nei įprastai. Rietavo ir Telšių savivaldybėse įprastas daugiametis kritulių kiekis šiuo laikotarpiu viršytas beveik 3 kartus, o Klaipėdos, Šilutės, Tauragės bei Skuodo savivaldybėse  – beveik 2 kartus.

Skaitykite plačiau

2023-11-09

Mėšlo ir srutų tvarkymo klausimas visuomet aktualus gyvulininkystės ūkių šeimininkams. Kadangi ši tema aktuali ne tik ūkininkams, bet ir aplinkosaugininkams, natūralu, kad nuolat vyksta aštrios diskusijos. Šią savaitę Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) surengė posėdį, kuriame buvo aptarti planuojami Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pakeitimai.

Siūlo atsisakyti tręšimo planų

Šiuo metu ūkininkas, tręšiantis mėšlu, srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti tręšimo planą ir jį vykdyti, o šį planą privalo saugoti ne trumpiau kaip 2 metus nuo jo sudarymo datos. Tačiau šiuo metu plano saugojimo terminą siūloma prailginti iki 3 metų. Tiesa, ūkininkai vis garsiau abejoja tręšimo planų reikalingumu. Telšių krašto ūkininkė Zita Dargienė sako, jog sudaryti planai kainuoja nepigiai, samdant įmonę, tai atsieina maždaug tūkstantį eurų, o parengtu planu ne visuomet pavyksta naudotis. „Suplanuoji, kad lauką tręši mėšlu, o vėliau ateini ir randi jį visą išknistą šernų. Be to, primygtinai prašoma atlikti dirvožemio tyrimus, jie galioja 3 metus. Tačiau tai nieko nekeičia, nes tręši tiek pat turėdamas tyrimus ar jų neturėdamas. Pas mus vyrauja tokios žemės, kad tikrai neviršysime azoto patekimo į dirvožemį normų. Sakyčiau tręšimo planai yra perteklinis reikalavimas, jau keleri metai siūlome jų atsisakyti“, – tikina Z. Dargienė.

Z.Dargienė pritaria ir M. Petkevičiaus nuomonei, kad azotas gana greitai išsiplauna iš dirvožemio, o tręšimo planas reikalingas tuo atveju, kai laukus norima patręšti didesne norma nei numatyta.

Skaitykite daugiau

2023-10-28

Spa­lio 19-ąją Tel­šių Že­mai­tės dra­mos teat­re vy­ko tra­di­ci­nė ūki­nin­kų šven­tė „Me­tų ūkis 2023“. Jos me­tu pa­gerb­ti ge­riau­sių re­zul­ta­tų pa­sie­kę, mo­der­niai ūki­nin­kau­jan­tys ir žem­dir­bys­tės tra­di­ci­jas puo­se­lė­jan­tys Tel­šių ra­jo­no pie­ni­nin­kys­tės ūkiai.

Me­tai ku­pi­ni iš­šū­kių

„Me­tų ūkio“ šven­tė šie­met ju­bi­lie­ji­nė – ji su­reng­ta jau tris­de­šim­tą kar­tą. Iš­kil­min­gą ce­re­mo­ni­ją, pa­lai­mi­nant sim­bo­li­nį duo­nos ke­pa­liu­ką, pra­dė­jo Tel­šių vys­ku­po Vin­cen­to Bo­ri­se­vi­čiaus ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos rek­to­rius ku­ni­gas doc. dr. Jo­nas Ačas.

Skaitykite plačiau

2023-10-24

Žemaitės dramos teatre surengta 30-oji Telšių rajono ūkininkų sąjungos šventė „Metų ūkis 2023“, kurioje pagerbti geriausi darbšuoliai, taip pat kalbėta apie nelengvus ir kupinus išbandymų metus.

Algirdas Dačkevičius

Šventę pradėjo Telšių meno mokyklos trimitininkų ansamblis (mokytojas Darius Jurgutis) pakiliu kūriniu „Šauni melodija“. Po to į sceną buvo įnešta šventės simbolis – duona, kurią pašventino Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius Jonas Ačas.
Simbolinis duonos kepalėlis tapo viso renginio ašimi, nes duona šventės metu palydėjo kiekvieną dalyvį – ūkininką, svečią ar rėmėją.
Žemdirbius pasveikino Seimo nario Valentino Bukausko vardu Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Rimantas Adomaitis, Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus, Lietuvos Respublikos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Marijus Kaktys, Telšių rajono savivaldybės vicemerė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė, Telšių rajono savivaldybės Kaimo plėtros skyriaus vedėja Vilma Lukoševičienė, generalino renginio rėmėjo kredito unija „Germanto lobis“ administracijos vadovė Inga Navikienė.

Skaitykite daugiau