į pradžią
 
 
 
 
 
Gyvulininką iš ratų – Lietuvos žemei lengviau?

2020-01-10

Griežtinami mėšlo tvarkymo aplinkosauginiai reikalavimai perša mintį, jog jie surašyti taip, kad Lietuvoje liktų kuo mažiau ūkinių gyvulių. Prastėjant šiai statistikai natūraliai gerėja skaičiai Briuseliui rašomose aplinkosauginėse ataskaitose. Žemdirbiai viliasi, kad pirmenybė turėtų būti teikiama sveikam protui, jog jis nugalės, tad ir aikštės prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) nereikės panaudoti mėšlui sandėliuoti.

„Be mėšlelio nebus grūdelio“

„Blogas tas artojas, kurio dirvas vyturiai mėšlauna (blogas ūkininkas, kurio dirvas tik vyturėliai tręšia)“, „be mėšlelio nebus nė grūdelio“ – su mėšlu susiję per šimtą lietuvių patarlių ir priežodžių!

Tai, jog mėšlas yra vertinga organinė trąša, kuriai mineralinės trąšos neprilygsta, pripažįstama ir šiandien. ŽŪM 2019 m. išleido ekspertų grupės parengtą „Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksą, kurio taikymas mažintų neigiamą žemės ūkio poveikį dirvožemiui, vandeniui, orui ir klimatui“ (vadovas dr. Virginijus Feiza, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas). Jame kalbama ir apie būtinumą tinkamai laikyti mėšlą vengiant dirvos, vandens bei oro taršos ir maisto medžiagų nuostolių. Tačiau kartu akcentuojama: „Mėšlas – svarbiausia organinė trąša. Net 4–10 proc. mėšlo dirvoje virsta humusu.“ Teigiama: „Gyvulių mėšlas yra vertingas resursas, turintis didelę tręšiamąją vertę. Jei laikomas tinkamai, jis gali aprūpinti augalus azotu, kaliu ir fosforu ir taip sumažinti brangiai perkamų mineralinių trąšų kiekį. Be to, tręšiant mėšlu, pagerėja dirvos struktūra, padidėja humuso kiekis, skatinama dirvožemio mikroflora, mažėja erozijos pavojus.“

Tačiau vertingoji organinė trąša dabar viešumoje minima visai ne dėl jos vertės, o kaip blogio aplinkai šaltinis.

Plačiau

 

 

 
 
Įstatymas nėra ŽŪR finansavimo garantija

2020-01-05

Tai, kad Žemės ūkio rūmai veikia pagal įstatymą, nebūtinai reiškia, kad jiems turi būti garantuotas finansavimas, interviu LRT radijui sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Savivalda yra demokratinis institutas. Valstybės parama demokratiniams institutams turėtų būti adekvati ar sąžininga. Jeigu mes turime Žemės ūkio rūmus, veikiančius pagal įstatymą, tai dar nebūtinai reiškia, kad turi būti jiems garantuotas finansavimas. Manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje turi atsirasti instrumentų, kuriuose žemės ūkio savivaldos institucijos ir kaimo plėtros savivaldos institucijos proporcingai turėtų sulaukti valstybės dėmesio“, – interviu LRT radijo laidai „Gimtoji žemė“ sakė žemės ūkio ministras K. Navickas. Jo nuomone, yra labai neblogas instrumentas, kada ūkininkai, deklaruodami savo pasėlius ar dirbamą žemę, gali skirti 1 eurą nuo hektaro vienai ar kitai savivaldos institucijai. „Tai yra objektyviausias kriterijus, pagal kurį turėtų būti vertinama ir valstybės parama“, – sakė ministras.

 

 
 
Prasidėjo Jaučio metai. Viešnagė raguočių ūkyje

2021-01-05

Pagal Kinų Saulės kalendorių 2021-ieji – Jaučio metai. Sakoma, jog šie metai bus sėkmingi ne tik gimusiems po Jaučio ženklu, bet ir tiems, kas augina šiuos raguočius. Nors mūsų rajone jaučių augintojų gana nemažai, tačiau žmogaus, turinčio Jaučio pavardę, rasti nepavyko – VĮ Registrų centro duomenimis, ponas Jautis mūsų savivaldybėje negyvena.
Įžengus į naujus metus, „Telšių ŽINIOS“ kviečia susipažinti su Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkės Zitos Dargienės ūkyje auginamais ypatingais prancūziškųjų aubrakų veislės mėsiniais raguočiais.

Raguoti, stambūs ir didingi
Telšių rajone, Degaičių seniūnijoje, Jonauskių kaime, įsikūrusiame ekologiniame mėsinių galvijų ūkyje auga prancūziškųjų aubrakų veislės mėsiniai galvijai.
Po akimis neaprėpiamas pievas aubrakai ganosi laisvi, minta tik čia pat išaugintu ekologišku pašaru. Kiekvienam galvijui ūkyje sukurta natūrali, jo veislei tinkamiausia aplinka. Kasdien kruopščiai rūpinamasi galvijų gerove, jie niekada nerišami, tad turi puikiai išsivysčiusį raumenyną. Dėl didelio ganymosi ploto aubrakai auga visiškai saugūs, yra raguoti, stambūs ir didingi.

Pagal Kinų Saulės kalendorių 2021-ieji – Jaučio metai. Sakoma, jog šie metai bus sėkmingi ne tik gimusiems po Jaučio ženklu, bet ir tiems, kas augina šiuos raguočius.

 

 
 

 
 
Draudimas laikyti mėšlą laukuose sukėlė šoką

2020-12-30

Du kadenciją baigusios Vyriausybės ministrai, likus 2 dienoms iki jų įgaliojimų pabaigos, priėmė sprendimą, kuris dar labiau apsunkins pieno sektoriaus ūkininkų gyvenimą. Tuomečiai laikinieji aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis gruodžio 9 d. pasirašė įsakymą „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“.   Jame, be kita ko, rašoma (punktas 2.4), kad 2021 m. lapkričio 15 d. įsigalioja „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo“ 14.4 papunkčio nauja redakcija: „14.4. laukuose mėšlas negali būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, nustatytu Aprašo 17 punkte“, t .y. nuo lapkričio 15 iki kovo 20 dienos. Šis numatomas pakeitimas sukėlė šoką smulkiems ir vidutiniams pieno gamintojams, nemažiau juo piktinasi ir stambieji. Kur reikės laikyti kraikinį mėšlą tiems, kurie neturi mėšlidžių ar jos nesutalpina viso mėšlo kiekio? Pasak Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkės Renatos Vilimienės, jeigu šis įsakymas nebus atšauktas, pieno sektorius bus sunaikintas.
 


Skaitykite daugiau: 

 
 
Mano ūkis - Ekologinių ūkių atstovai nesijaučia esantys ant bangos

2020-12-29 

 

Europos Sąjungos ir mūsų šalies užmojai artimiausioje ateityje smarkiai išplėsti ekologinių ūkių plotus šioje srityje jau dirbantiems ūkininkams didelio optimizmo apie šviesią perspektyvą kol kas nekelia. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas, Ukmergės r. ūkininkas Saulius Daniulis, apžvelgdamas šiuos metus, portalui manoūkis.lt sakė, kad šią agrarinę sritį mūsų šalyje ištikusi stagnacija. Tuo tarpu ES naujosiose strategijose numato iki 2030-ųjų Bendrijoje ekologinių ūkių plotą išplėsti iki 25 proc. bendro žemės ūkio ploto. Europos Parlamento portale nurodoma, kad 2018 m. ES ekologinė žemdirbystė užėmė 13,4 mln. ha ir tai sudarė tik 7,5 proc. bendro naudmenų ploto. Taigi, reikės gerokai pasistengti, norinti pasiekti užsibrėžtus tikslus. Bet kai kurios šalys jau dabar priartėję prie minimo skaičiaus. Pagal ekologinės gamybos ploto dalį bendroje šalies žemėnaudoje pirmauja Austrija, Estija ir Švedija (20-24 proc.).

Skaitykite daugiau: 

 
 
Paaiškino, kokiu būdu ir kaip bus galima įteisinti nelegalius vandens gręžinius

2020-12-29

Siūloma patvirtinti laikiną požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką, suteikiant galimybę įsiteisinti valdomą gręžinį, susitvarkyti nuosavybę ir kitus požeminio vandens ištekliams išgauti reikalingus dokumentus. Kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros, siūloma atleisti asmenį nuo administracinių ir ekonominių sankcijų už požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo.

Tai numatantį Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektą, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymų pakeitimų projektus įregistravo Seimo nariai – aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas ir buvęs aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Mažeika, „valstietis“ Valius Ąžuolas ir konservatorius Kazys Starkevičius.

Siūloma, kad laikinasis įstatymas įsigaliotų 2021 m. gegužės 1 d. ir galiotų iki 2023 m. balandžio 30 d.

Plačiau

 
 
Visiems ūkininkams teko prisitaikyti prie naujų iššūkių

2020-12-28

Skaičiuojant paskutines 2020-ųjų dienas, paprašėme Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto pasidalyti mintimis apie besibaigiančius metus. Pasak jo, ūkininkus labiausiai vargina nežinia dėl ateities ir nuolat keičiami teisės aktai, visiškai ignoruojant ūkininkų-praktikų pastabas. Bent jau gamta šiemet po trejų prastų metų žemės ūkiui pagaliau buvo palanki, todėl augalininkystės ūkiai šiek tiek atsigavo. Deja, pienininkystės ūkiai vis dar merdi. Sunkiau verčiasi ir mėsinės galvijininkystės ūkiai, nes pandemijos pasekmės yra pasaulinės ir daugelis įvairių specializacijų ūkių, kurie parduodavo produkciją maitinimo įstaigoms, eksportui, susidūrė su sunkumais, kai teko parduoti pusvelčiui.

Skaitykite daugiau: 

 
 
PIENININKYSTĖS ATEITIS – MIGLOTA

2020-12-27

Šiuo laikmečiu pieno ūkiuose sklando įvairios nuotaikos. Vieni ūkiai mąsto, kaip išgyventi ir lopo susidariusias skolas, o kiti – plėtoja verslą.

„Užkaišė“ skolas

Smulkūs pieno ūkiai iš valstybės sulaukė paramos dėl koronaviruso pandemijos sukeltų padarinių,tačiau, kaip patys tvirtino, jos beveik nepajuto. Ukmergės rajono pienininkė Zofija Griškevičienė, prižiūrinti apie 50 karvių, gautą paramą panaudojo susidariusių skolų skylėms užkaišyti. Kai gyvulių mažai, nedidelė ir parama.

Zofija su karvėmis dirba beveik 40 metų, savo ūkį prižiūri beveik 20 metų. Per visą šį laikotarpį ji nesivaikė kainų, nekeitė supirkėjų, bendradarbiavo su bendrove „Pieno žvaigždės“. „Pastaraisiais metais už priduodamą pieną gauname varganą atlygį. Mano vaikai iš manęs juokiasi, kad vis tebedirbu pieno ūkyje. Tačiau nepasiduodu ir viliuosi, kad ateis geresni laikai, pieno supirkimo kainos bus aukštesnės ir gyvensime oriau. Mano sūnūs dirba užsienyje, todėl žinau, kaip ten laikosi pieno ūkiai –už pieną ūkininkams mokama daugiau nei Lietuvoje“, – mintimis pasidalijo pienininkė.

Moteris pridūrė, kad vasarą už kilogramą pieno buvo mokami grašiai. Tuo metu ji bandė išsiderėti aukštesnę kainą, tačiau nepavyko. Rudenį, atsižvelgus į pieno riebumą, kaina buvo perskaičiuota ir už pieną buvo mokama brangiau. Z.Griškevičienė tvirtino, kad smulkius pienininkus tenkintų 25–28 ct/kg supirkimo kaina.

 

Plačiau

 
 
Ūkininkų susitikime su žemės ūkio ministru - bandymas sumažinti įtampą

2020-12-18

Gruodžio 10 d. pavakarę įvykusiame nuotoliniame Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo narių ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko susitikime žemdirbiai išsakė daug įvairiausių problemų, kurioms sprendimą tikisi rasti tolesnėse abipusėse diskusijoje. Gruodžio 10 d. vyko nuotolinis LŪS 32-asis suvažiavimas, kuriame aptartos aktualiausios žemdirbiams problemos 
 

Skaitykite daugiau: 

 
 
<<  ankstesnis  7   8   9   10   11   12   13   sekantis  >>