į pradžią
 
 
 
 
 
Simonas Gentvilas. Kodėl teisus Navickas, arba kodėl grūdų perteklius neužtikrins gerovės Lietuvos gamtai ir kaimui

2021-11-09

Badas yra gyvoji, ne tik literatūrinė, Lietuvos ir visos Europos atmintis. Karčias pamokas Europa išmoko. Esame maistą eksportuojantis žemynas, mūsų maistas kartu su energetika yra tapęs nacionalinio saugumo pamatu. Tačiau Europa ir Lietuva dabar permąsto, kaip mes užsiauginame maistą, kokią produkciją eksportuojame ir kokiomis kainomis. Akivaizdu, kad eksportuodami pigų (ES subsidijomis atpigintą) maistą, mes importuojame taršą, aliname dirvožemius ir savo upes.

Skaitykite daugiau: 

 

 
 
Užartas pievas teks atkurti

2021-11-07

Žemės ūkio ministerija neseniai paskelbė, kad dalis šalies ūkininkų, per pastaruosius dvejus metus suarusių daugiametes ganyklas ir pievas, privalės jas atkurti. Kitaip jiems bus taikomos finansinės sankcijos. Taip nutiko, nes Lietuva Europos Sąjungai yra įsipareigojusi išsaugoti pievas, bet šio įsipareigojimo nesilaikė – daugiamečių ganyklų ir pievų plotai šalyje, palyginus su 2012 metais, sumažėjo daugiau nei 5 proc.

Viršijus šį nustatytą ribinį dydį, valstybė nustato pareigas suartą žemę užsėti daugiamečiais žolynais tiems ūkininkams, kurie turi žemės, pertvarkytos iš daugiamečių ganyklų arba daugiamečiais žolynais užsėtos žemės į kitos paskirties žemę ankstesniu laikotarpiu.

Žemės ūkio ministerija jau rengia pievų atkūrimo tvarkos aprašo pakeitimą. Jame žada aiškiai nustatyti, kas ir kokius pievų plotus turės atkurti bei kokios finansinės sankcijos bus taikomos.

 

Skaitykite daugiau

 
 
Paraiškos dėl paramos ūkių biosaugai – nuo spalio vidurio

2021-10-09

Nuo spalio 18 d. ūkinių gyvūnų laikytojai, siekiantys sumažinti pavojingų ligų paplitimo riziką savo ūkiuose, kviečiami kreiptis dėl paramos. Paraiškos ūkių biosaugai sustiprinti renkamos iki gruodžio 3 d.

Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“. Atkreiptinas dėmesys, kad š. m. rugsėjį buvo pakoreguotos veiklos srities įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės), jas rasite čia. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta daugiau nei 4 mln. Eur paramos lėšų.

 

Skaitykite plačiau

 
 
Svarbu tinkamai įgyvendinti kompleksinės paramos reikalavimus

2021-11-01

Kompleksinės paramos susiejimo reikalavimų turi laikytis visi ūkininkai, gaunantys tiesiogines išmokas, taip pat paramą pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones. Nustačius, kad nesilaikoma reikalavimų, sankcijos taikomos visai paraiškai, t. y. mažinamos išmokos pagal visas paramos schemas. Siekiame, kad ūkininkai tinkamai vykdytų įsipareigojimus ir neprarastų skirtos paramos, tad atkreipiame dėmesį į dažniausiai nustatomus pažeidimus.

Kompleksinės paramos susiejimo reikalavimus sudaro geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai bei žemės ūkio valdymo ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai. Patikras, kaip ūkiuose laikomasi kompleksinės paramos susiejimo reikalavimų, atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA).

 

Skaitykite daugiau

 

 
 
Dešimtys tūkstančių – kaip į balą

2021-10-26

 

Jei reikėtų trumpai apibūdinti Telšių r. Duseikių kaime gyvenantį ūkininką Vladą Termeną, tinkamesnio žodžio kaip pašėlęs vargu ar pavyktų rasti. 37-erių vyras – vaikštantis idėjų bankas, kurio galvoje tiek daug įvairių sumanymų, kad visus net jam pačiam išvardinti sunku. Ne vieną jų ir įgyvendinti spėjo. Kai kas Vladą nuvylė, o kai kas ir pasitenkinimo, ir pelno teikė. Jei nežinotum, kad duseikiškis dar ir 250 ha valdo bei laiko 70 melžiamų karvių, galėtum sakyti, jog žmogus per daug laisvo laiko turi. Tačiau jį pažįstantieji sako, jog V. Termeno galva dėl technikos pramušta ir kad jis – be galo nagingas ir kūrybingas žmogus.

 

Slaitykite daugiau

 
 
Ūkininkų laukuose dygsta vėjo jėgainės

2021-10-18

Netrukus Telšių rajono apylinkių peizažas turėtų pasikeiti: čia numatytos vietos keliolikai vėjo jėgainių parkų. Vienas iš jų pamažu kyla šalia Tryškių miestelio.  Žemdirbiai būgštauja, ar vėjo jėgainės nepaveiks žemės, dirvožemio, tada ir auginamų gyvulių, ar tikrai tai bus neblogos papildomos pajamos sudariusiems nuomos sutartis su jėgainių valdytojais?

Su politikų palaiminimu

Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Katkaus teigimu,  savivaldybėje dar 2012 m. parengtas Degaičių, Eigelirdžių, Patausalės, Dirmeikių, Tryškių, Ubiškės, Dūseikių kadastrinių vietovių, vėliau – Ryškėnų, Viešvėnų, Luokės, Upynos, seniūnijų, Nevarėnų, Mitkaičių ir Nerimdaičių specialieji planai, kuriuose buvo numatytos vėjo jėgainių teritorijos. Sprendimus dėl jų priėmė Telšių r. savivaldybės taryba. T. Katkaus tikina, kad prieš išduodant prieš išduodant jėgainių parko statybos leidimą buvo reikalaujama atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą: „Vėjo jėgainių poveikio žemės ūkiui nebus, tai – stacionarūs, aplinkos neteršiantys statiniai. Žemės ūkio darbams įtakos jos neturės, technikai  kliūčių taip pat nesudarys.“

Skaitykite plačiau

 
 
Akučkų šeima gyvenimą paskyrė žemdirbystei

2021-10-22

Tryškių seniūnijoje, Padegupio kaime, gyvenančių Rasos ir Andriaus Akučkų ūkis – modernus ir sparčiai augantis. Tai įvertino Telšių rajono ūkininkų sąjungos organizuoto konkurso „Metų ūkis 2021“ komisija – darbštūs tryškiškiai buvo apdovanoti pirmosios vietos prizu.

Nors savarankiškai R. ir A. Akučkai ūkininkauja tik pastaruosius vienuolika metų, Andrius teigia šioje veikloje besisukantis nuo pat mažumės – meilę žemei bei darbštumą jam įskiepijo visą gyvenimą ūkininkavę tėveliai Elvyra ir Alfonsas Akučkai.

 

Skaitykite daugiau

 
 
Žemės ūkio rūmai praleido progą patylėti

2021-10-18

Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) atstovauja žemdirbių interesams ar ne? Toks klausimas daugeliui kilo, kai Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) kreipėsi į aukščiausiuosius šalies vadovus dėl nepasitikėjimo žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, o Rūmai išplatino pareiškimą, palaikantį ministrą.

Išsakė susikaupusias problemas

Pareiškimą dėl nepasitikėjimo ministru K. Navicku LŽŪT, vienijanti dešimt pagrindinių žemdirbių asociacijų, įteikė Ministrei Pirmininkei, Prezidentui ir Seimo Pirmininkei. Jame rašoma, kad nepasitikėjimo ministru pareiškimas nebuvo spontaniškas veiksmas, – jis žemdirbių visuomenėje brendo seniai.

Skaitykite daugiau

 

 
 
Ekoschemos: daugiau mokės už tvarumą arba Kiek žemdirbiui kainuos aplinkosauga

2021-10-14

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) socialiniams partneriams ir ūkininkams pristatė ekoschemų modelį, pagal kurį žemdirbiai, labiau prisidėję prie aplinkos išsaugojimo, gali gauti papildomų piniginių išmokų. Prie nuotolinio susitikimo prisijungė daugiau kaip 250 asmenų. Skirtingai nuo ankstesnių paramos laikotarpių, šiame, atsiradus žaliajam kursui ir strategijai „Nuo lauko iki stalo", kai kurios priemonės yra įvardytos netgi labai konkrečiai.
 

Skaitykite daugiau:

 
 
Vilkų populiaciją reguliuokime ne emocijomis, o argumentais

2021-10-08

Spalio 15 d. prasideda naujas vilkų medžioklės sezonas, truksiantis iki kovo 31 d. arba iki bus išnaudotas numatytas limitas. Aplinkos ministerijai paskelbus 2021-2022 metų medžioklės sezono vilkų sumedžiojimo limito projektą šie žvėrys vėl atsidūrė visuomenės dėmesio centre. Dalis jos akcentuoja, kad vilkai – mūsų globos ir apsaugos reikalaujanti rūšis, kiti įsitikinę, kad tai pernelyg didelę žalą avininkystei darantys plėšrūnai, todėl jų gausą būtina mažinti medžiojant. Dažnu atveju požiūris į susidariusią situaciją išreiškiamas emocijomis. Tačiau tai nėra teisingas kelias. Šiuo metu jau sukaupta daug vilkų populiacijos būklės stebėjimų, tyrimų duomenų, todėl yra pakankamas pagrindas kalbėti ne emocijomis, o tvirtais argumentais.

 

Plačiau

 
 
Juščius: sutikčiau, kad visiems europiečiams nebūtų mokamos ES išmokos

Kęstutis Juščius, vienas stambiausių šalies agrosektoriaus verslininkų, dirba srityje, kuri, eilinio miestiečio mintyse nėra imli technologijoms ir naujovėms.
– Kas šiandien dienai yra „Auga Group“, kokie šio sezono rezultatai? – Šiandien mes gaminame maisto produktus nuo lauko iki stalo, perdirbame derlių ir pristatome vartotojams. Dirbame 39 tūkst. ha žemės, laikome 3500 melžiamų karvių, prieauglį. Tai didelis ūkis. Viskas auginama ekologiškai. – Kokie finansiniai rezultatai? – Tiesą sakant, gyvenu kiek kitais dalykais ir kiti skaičiai mano galvoje. Nenoriu suklysti. Mes esame biržinė bendrovė ir finansiniai rezultatai atviri. Šiemet dirbsime pelningai. Kai kurios kultūros dar laukuose, nors javai dėl sausros ir karščių nukentėjo.
 

Skaitykite daugiau:

 
 
NMA parama. Didinama susietoji parama už pienines karves

2021-09-21

Žemės ūkio ministerija nustatė 2021 metų susietosios paramos už pieninę karvę dydį – 180,22 Eur. Palyginti su 2020 metais, parama padidėjo 51,36 Eur. Paramą gaus apie 22 tūkst. pieno gamintojų, kurie atitinka keliamus reikalavimus.  

Šios paramos avansus (125 Eur už pieninę karvę) planuojama mokėti nuo spalio 18 d. Likusi paramos dalis (55,22 Eur) į pieno gamintojų sąskaitas turėtų būti pervesta nuo gruodžio 1 d.   Iš viso 2021 m. Europos Sąjungos susietajai paramai už pienines karves numatyta skirti 36,43 mln. eurų, t. y. 6,86 mln. Eur daugiau negu 2020 m. (29,57 mln. eurų).

 
 
Sveikatos ir rujų stebėjimas D. Kulevičiaus ūkyje

2021-09-20

 

Ūkininkas D.Kulevičius pasakoja apie ūkyje naudojamą elektroninę gyvulių stebėjimo sistemą SCR SenceHub. Kaip vyksta rujų ir sveikatingumo stebėjimas?

Karvėms ant kaklo uždedami diržai su davikliai arba į ausis įsegami specialūs įsagai. Kiekvienas gyvulys įgyja savo daviklį, kuris 24 val per parą ir 7 dienas per savaitę registruoja judėjimą, atrajojimą, kvėpavimą, ėdimo, gėrimo, gulėjimo trukmę. Daviklis duomenis per anteną siunčia į duomenų registravimo bloką. Iš jo siunčiami pranešimai apie sergančius, rujojančius, apie sutrikusią gyvulių grupių savijautą dėl šėrimo pasikeitimo, karščio streso, apie sunkų arba užsitęsusį karvių veršiavimąsi. Pranešimai gali būti siunčiami: veterinarijos gydytojui, fermos vadovui, gyvulių savininkui, sėklintojui, konsultantui.

 

Plačiau video

 
 
Konkurso „Metų ūkis 2021“ prioritetas -- šeimų ūkiai

2021-09-10

Praėjusį trečiadienį Žemaitės dramos teatre surengtas 27-asis Telšių
rajono ūkininkų sąjungos konkursas „Metų ūkis“. Jo tikslas -- išrinkti
geriausius pastarųjų metų ūkius bei paskatinti kitus ūkininkus imtis
pažangaus ūkininkavimo, siekti efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros.
Ankstyvą rugpjūčio 31-osios rytą komisija -- Telšių rajono ūkininkų
sąjungos pirmininkė Zita Dargienė, Telšių rajono savivaldybės
vicemeras Mantas Serva, kredito unijos „Germanto lobis“ valdybos
pirmininkas Vytautas Barsteiga, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos
Telšių rajono biuro vadovė Rima Skiotienė, Kaimo plėtros skyriaus
vedėja Vilma Lukoševičienė bei Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė
Telšių rajone Edita Šerlinskienė išsiruošė į ūkių apžiūrą.

Šiemet „Metų ūkio“ konkursas kitoks, buvo renkami šeimos ūkiai, kai iš
patyrusių ūkininkų nelengvą žemdirbio misiją perima jų vaikai. O
rajono „Metų ūkio“ komisija kasmet stengiasi ieškoti naujų veidų ir
vardų, skirti dėmesį naujai įsitvirtinusiems ūkiams.

Darbščiuosius ūkininkus pasveikino Seimo narys Valentinas Bukauskas,
Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas, Lietuvos ūkininkų
sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, Lietuvos žemės ūkio rūmų
vicepirmininkas Vytautas Buivydas, generalinis šventės rėmėjas --
kredito unijos „Germanto lobis” valdybos pirmininkas Vytautas
Barsteiga ir kiti svečiai.

Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė pastebėjo:
„Mūsų kraštas kalvotas, tačiau rezultatai geri ir puikūs, nes žemę čia
dirba išmintingi žmonės. Noriu palinkėti, kad nelaimės ir
koronavirusas aplenktų, kad kiekviename ūkyje ir šeimoje būtų daugiau
supratimo ir džiaugsmo. Jūs -- kaimo ateitis.“


Toliau buvo pristatytas geriausiųjų ūkių devintukas.

Jančauskių-Gaurylių šeimos ūkis iš Žarėnų seniūnijos.

Raimundo ir Ritos Jančauskių mišrus ūkis įregistruotas 1994 m. Pradžia
buvo nuo 8 melžiamų karvių ir 10 ha žemės. Pradėta pirkti, nuomotis
žemę, plėstis, įsigyti technikos, pasinaudoti ES paramomis. Šiuo metu
turima apie 120 galvijų, iš jų melžiamų karvių -- 62. Dirba iki 200 ha
nuosavos ir nuomojamos žemės. Dukros Giedrės
Jančauskytės-Gaurylienės mėsininkystės ūkis įregistruotas 2015 m.,
turint 15 mėsinių galvijų ir dirbant 46 ha nuosavos ir nuomojamos
žemės. Po Giedrės pasinaudotų dviejų ES paramų, atnaujinta ūkių
technika žemei dirbti ir pašarams ruošti. Šiuo metu jos ūkyje auginami
24 mėsiniai galvijai. Pienas tiekiamas „Žemaitijos pienui“.

Nominacija skirta „Už idealiai tvarkomus kelių kartų ūkius“.

Akučkų šeimos ūkis iš Tryškių seniūnijos.
Tėvukas su mama pradėjo ūkininkauti pagal Valstiečių ūkio įstatymą.
Atsikėlė žemę į dabartinę vietą. Iš viso turėjo nuosavos žemės apie 50
ha. Kadangi tais laikais žemė buvo dirvonuojama ir niekam
nereikalinga, pradėjo plėstis ir buvo išsiplėtę iki 250 ha. Sūnus
Andrius visada padėdavo. Bandė auginti bulves, kopūstus, vėliau ūkis
pradėjo mažėti, nes buvo sunku dėl atsiskaitymo už produkciją. Ūkis
sumažėjo iki nuosavų 50 ha, o vėliau buvo visiškai sunaikintas, viskas
išparduota -- liko tik sandėliai. 2001 m. sūnus Andrius išvyko dirbti
į Šiaulius, įkūrė verslą, o nuo 2010 m. pradėjo savarankiškai ūkininkauti.
Ir vėl pradžia buvo tie patys 50 ha. Pirkosi technikos, plėtėsi. Taip
palaipsniui kiekvienais metais didejo. Nuo 2015 metų -- per penkmetį -- ūkis
padidėjo nuo 83 ha iki 213 ha. Dabar bendras Andriaus su žmona Rasa,
tėvukų, brolio žemės plotas siekia 260 ha.

Nominacija skirta „Už optimizmą ir spartų ūkio proveržį“.

Venckų šeimos ūkis iš Viešvėnų seniūnijos.
Ūkininkauja daugiau kaip 30 metų, dirbama apie 600 ha žemės, nuosavos
žemės -- 350 ha. Ūkis mišrus -- galvijų laikoma apie 110 vnt., iš kurių --
75 melžiamos karvės. Tai išskirtinis ūkis, kuriame ūkininkauja
seneliai Irena ir Stasys Venckai (Irenai -- 78-eri, Stasiui --
85-eri) ir anūkas Paulius Venckus.

Pradžia buvo nelengva, pradėta nuo 3 karvių, po truputį ūkį plėtė,
buvo pasiekę iki 110 melžiamų karvių, vėliau teko mažinti. Šiandienai
melžia 75 piendaves, o pieną parduoda „Žemaitijos pieno“ bendrovei.
Nominacija skirta „Už ilgametį triūsą, sėkmingą ūkinę veiklą kelių
kartų šeimos ūkyje, inovacijų ir technologijų diegimą“.


Šerlinskų šeimos ūkis iš Luokės seniūnijos.
Ūkis bendrai dirba apie 300 ha žemės, augina 223 galvijus, iš kurių 74
melžiamos karvės.
Jadzės Šerlinskienės tėvas 1991 metais pagal Valstiečių ūkio įstatymą
įsigijo 14 ha žemės. Kadangi tėvai buvo senyvo amžiaus, Jadzės šeima
nutarė bendrai ūkininkauti. Tada laikė 9 melžiamas karves. Iš tėvų
persiregistravo ūkį Jadzės vardu ir pradėjo jį plėsti. Dabar laikomi
78 galvijai, iš kurių 40 melžiamų karvių, žemės deklaruoja 97 ha.
Sūnus Rimantas 2004 metais įkūrė savo ūkį. Pradėjo nuo 5 karvių ir 40 ha
žemės. Dabar augina 52 galvijus ir deklaruoja 136 ha žemės. 
Sūnus Aurelijus 2009 metais įkūrė savo ūkį, pradėjo auginti 5 karves ir
deklaravo 40 ha žemės. Dabar augina 93 galvijus, iš kurių 34 melžiamas
karves, deklaruoja 64 ha žemės.
Nominacija skirta „Už stabiliai tvarkomos sodybos erdvę ir draugišką
požiūrį į gamtą“.

Žiogų-Vaičiulių šeimos ūkis iš Ryškėnų seniūnijos.
Ūkininkauja per 30 metų, dirba apie 150 ha, nuosavos žemės --
70 ha, ūkis -- mišrus, laikoma 94 pieniniai galvijai, iš kurių 50
melžiamų karvių. Pieną parduoda „Žemaitijos pienui“.
Nominacija skirta „Už idėjos turėjimą ir jos įgyvendinimo siekį“.

Serapinų-Vasiliauskų šeimos ūkis iš Gadūnavo seniūnijos.

Tėvai Danutė ir Zigmantas pradėjo ūkininkauti nuo 1992 metų, tuomet
turėjo 4 karves ir 3 ha žemės.

Sūnus Vaidotas ūkį įkūrė 2015 m., o dukra Simona -- 2016 m. Šiandien
šeimos ūkyje dirbama apie 125 ha žemės (nuosavos žemės 50 ha), laikoma
apie 110 galvijų, iš kurių 40 melžiamų karvių. Ūkininkai pieną
parduoda „Žemaitijos pieno“ bendrovei.

Ūkis -- išskirtinis. Jame auginama apie 700 šinšilų.
Nominacija skirta „Už pasirinkimą ir ryžtą kurtis ir dirbti kaime,
už netradicinės žemės ūkio šakos vystymą“.



Tulčių šeimos ūkis iš Varnių seniūnijos.

Ūkyje dirbama apie 550 ha, iš kurių 200 ha nuosavos, nuomojama 350 ha.
Turi 465 galvijus: melžiamų karvių -- 165. Pieną parduoda „Žemaitijos
pienui“. Augina 300 prieauglio. Sėja 50 ha rapsų, 150 ha žieminių
javų, vasarinių javų -- 70 ha, kukurūzų -- 70 ha. Pievos ir ganyklos
užima 200 ha. Šeimos ūkyje nuo 2007 metų ūkininkauja tėvas Raimondas
Tulčius, sūnus Vaidotas ūkį įkūrė 2015 m., o sūnus Gediminas -- 2020
metais.
Nominacija skirta „Už tęsiamas šeimos ūkininkavimo tradicijas,
už jaunatvišką optimizmą, originalias ūkininkavimo idėjas bei tvirtą
įsitikinimą, kad eina teisingu keliu“.



Gofmanų-Brasų šeimos ūkis iš Nevarėnų seniūnijos.

Dirbama apie 230 ha, ūkyje laikoma apie 210 prieauglio ir 70 melžiamų
karvių. Ūkis įkurtas prieš 30 metų, kartu ūkininkauja dukra Inesa bei
sūnus Airas.

Nominacija skirta „Už entuziazmą ir kūrybiškumą plėtojant įvairiapusišką
ūkį“.


Kasparavičių šeimos ūkis iš Degaičių seniūnijos.

Ūkinkauja nuo 1992 m. Dirbama apie 150 ha žemės, laikoma apie 160
galvijų, iš kurių -- 60 melžiamų karvių. Ūkyje kartu ūkininkauja ir du
sūnūs: Mantvydas ir Valdas, kurie prieš penkerius metus įkūrė mišrius
ūkius. Kiekvienas ūkis yra išskirtinis, o šis šeimos ūkis stebina
tuo, kad karvyčių laiko daugiau lentynoje negu fermoje. Tai Dalytės
suvenyrinė kolekcija, kurioje apie 100 juodmargėlių. Šeimos galva
Kęstutis -- neeilinis ūkininkas. Jis daugkartinis Europos ir Lietuvos
svarsčių kilnojimo čempionas, Degaičių sporto klubo prezidentas.

Nominacija skirta „Už sugebėjimą derinti ūkininkavimą ir kitas
sportines veiklas“.


Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas ir Telšių rajono
ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė įteikė „Metų ūkis 2021“
dalyviams padėkos raštus. Netrūko ir dovanų.

Pagaliau atėjo svarbiausioji renginio dalis -- paskelbti tris
geriausius ūkius. Pirmoji vieta atiteko Akučkų, antroji --
Šerlinskų, trečioji -- Tulčių šeimos ūkiams. Jie apdovanoti gausiomis
dovanomis.


Rėmėjų dovanas lydėjo nuoširdūs jų atstovų palinkėjimai
ūkininkams. Renginyje dalyvavusi „Žemaitijos pieno“ l.e.p. Žaliavos
pirkimo direktorė Jurgita Vaičiulė apdovanojo ne tik geriausiųjų
dešimtuką -- juk net šešetas iš jų pieną tiekia „Žemaitijos pieno“
bendrovei -- bet ir įmonės dovanų maišeliais buvo pamaloninti
sukaktuvininkai. O jų šiemet, švenčiančių savo „apvalius“ ar
„penketukinius“ gimtadienius -- net 45! Naujos gražios tradicijos
sumanytoja Zita Dargienė ir specialiais medaliais pasirūpino. Kas
negalėjo atvykti, ji tuos ūkininkus su dovanomis aplankys namuose.
Šventėje pasirodė „Vėlungos“ šokėjai (vadovė Daina Butkienė), o vėliau
renginio dalyviai žiūrėjo spektaklį „Spalvotų guzikėlių rožančius“
(režisierė Laimutė Pocevičienė).

Šventę vedė Žemaitės dramos teatro programų organizatorė Aistė
Korkadinovaitė-Šiaudkulienė

 
 
Metų ūkio 2021 laimėtojai

1 vieta Akučkų ūkis Tryškių sen.

2 vieta Šerlinskų ūkis Luokės sen.

3 vieta Tulčių ūkis Varnių sen. 

Daugiau foto akimirkų

plačiau
 
ŠVENTĖ "METŲ ŪKIS 2021"

Kviečiame Jus į šventę "Metų ūkis 2021"  !!!

Renginio data: 2021 m. rugsėjo 8 d. pradžia 18:00 val. 

Jūsų lauks Muzikinis žemaitiškas spektaklis

 "Spalvuotu guzikieliu rožončius",pagrindiniai profesionalūs aktoriai:etnomuzikologė ir dainininkė Loreta Sungailienė, kino ir teatro aktorė Valda Bičkutė Valiukiene, aktorius Vaidas Lengvinas, poetas ir dramaturgas Mindaugas Valiukas,  Žemaitės dramos teatro aktoriai, vaikų ir jaunimo studija SAVI  ir  spektaklio režisierė  Laimutė Pocevičienė.

Taip pat jūsų lauks rėmėjų dovanos, užkandžiai.

Šventės atributas - gera nuotaika!

Renginio vieta: Žemaitės dramos teatras, Respublikos g. 18, Telšiai.

Būtina registracija

Maloniai laukiame atvykstant.

 
 
Parama investicijoms į žemės ūkio valdas: naujovės, atrankos kriterijai ir gera žinia daržininkams bei sodininkams

2021-09-06

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) įgyvendinimo stebėsenos komitetas apsisprendė, kaip bus skirstoma priemonės „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ parama pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu.

Pirmą kartą parama investicijoms į žemės ūkio valdas (pirminė gamyba) 2021–2022 m. bus skirstoma pagal sektorius. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pristatė investicinės paramos pereinamuoju laikotarpiu proporcijas ir paaiškino vienam ar kitam sektoriui siūlomo finansavimo dydžio priežastis bei argumentus.

„Šįsyk neskirstome paramos visiems po lygiai, bet pagal prioritetus, grįstus skaičiais, faktais. Siūlome paskirstyti paramą pagal kelis kriterijus: prieš tai gautą paramą, sektoriaus stabilumą bei sukuriamą bendrą pridėtinę vertę žemės ūkyje, siekį apsirūpinti maistu, nes tai yra vienas pagrindinių kaimo plėtros tikslų. Taip pat paramos paskirstymo kriterijuose ir kitur atsižvelgiama į gyvūnų gerovę, aplinkosaugos reikalavimus, kurie yra neišvengiami“, – Stebėsenos komiteto narius informavo ministras.

 

Skaitykite daugiau

 
 
Jei ūkininkai žinotų, kas bus rytoj

2021-08-20

 

 

Skatykite daugiau

 
 
Per mažai ar per daug 1 500 Eur į rankas melžėjai (melžėjui)?

2021-08-30

 

Daugeliui žemdirbių pienininkystė nepatraukli dėl nepertraukiamo darbo 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę, tačiau verslą motyvuoja du kartus per mėnesį ūkį pasiekiantys pinigai už parduotą pieno žaliavą. Vis dažniau spaudoje pasirodo skelbimų, kad ūkis ieško melžėjo ar melžėjos, siūlo tikrai „miesčioniškus“ atlyginimus. Tačiau surasti specialistą – nėra paprasta.

Baido darbo fermoje rutina: melžti pradedama pusę keturių ryte, pabaigus reikia išplauti liniją ir pieno bloką, išdalyti miltus karvėms, tada pagirdyti veršelius, išplauti kibirus. Vakare – vėl ta pati procedūra. Trys valandos ryte ir trys valandos vakare. Didesniuose ūkiuose vienai melžėjai patikima 100 karvių ir daugiau.

Skaitykite daugiau

 
 
Stambieji ūkininkai prakalbo, kad parama smulkiesiems – ekonomiškai beprasmiška

2021-08-23


Seimo kaimo reikalų komitete diskutuota apie ES paramos skirstymą įvairiems sektoriams, tačiau kam skirti pinigus iki galo nesutarta. Vienas iš esminių klausimų – koks ūkis gali būti gyvybingas ir kuriam duotos lėšos atneštų naudą šalies ekonomikai.

Ne visi pritarė ir siūlymams duoti vis daugiau lėšų smulkiems ūkiams. Pavyzdžiui, pieno gamintojai sako, kad mums reikia orientuotis į ekonominius dalykus, o ne į tai, ką nori girdėti smulkūs ūkiai. Naglis Narauskas, Pieno gamintojų asociacijos tarybos narys, buvęs kooperatyvo „Pienas LT“ vadovas, pabrėžė, kad šiemet nė vienas iš 5 didžiausių mūsų pieno perdirbėjų negali apsieiti be importuotos žaliavos.

Skaitykite daugiau: 

 
 
<<  ankstesnis  1   2   3   4   5   6   7   10  sekantis  >>