Ūkininkai laukia naujų paramos taisyklių ir nori aiškumo |
2021-07-02
Po pagaliau pasiekto ES susitarimo dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) Lietuvos ūkininkų atstovai sako, jog pagrindinis rūpestis šiuo metu – kaip atrodys nacionalinės taisyklės, kurių jie turės laikytis. Be to, jie neatmeta, kad dėl papildomų investicijų į klimato kaitos mažinimą gali brangti maistas.
Skaitykite daugiau:
|
|
|
Teisėta, bet ar teisinga gauti išmokas , ūkininkaujant pasyviai |
2021-06-30
Sofos ūkininkavimo sąvoka nebūtinai apsibrėžia tik tiesioginių išmokų grobstymu, teigia LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius radijo laidoje "Gimtoji žemė", kurioje diskutuojama apie aktyvaus ūkininko sąvokos apibrėžimą.
Klausyti įrašo
|
|
|
2021-06-23 |
|
|
|
Susietoji parama: vieniems didės, kitiems neliks |
2021-06-20
Po 2023 m. keisis susietosios paramos išmokų dydžiai. Žemės ūkio ministerija žemdirbių organizacijoms pristatė numatomas susietosios paramos naujoves po 2023 m. ir pakvietė diskusijai. Kai kuriems sektoriams ši parama išliks panaši ar net gerokai didės, tačiau kai kuriems mažės arba jos neliks. Nuotolinėje diskusijoje dalyvavo daugiau kaip 70 žemdirbių ir asociacijų atstovų, pastabų ir siūlymų išsakyta daug. ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vyr. patarėjas Artiomas Volkovas pristatė, kokiems sektoriams ir kirk susietoji parama bus didinama, o kam nutraukiama. Parama pieninėms karvėms, atvirojo grunto daržovėms ir vaisiams (sodams) didinama labiausiai. Pieninių karvių parama 2023–2027 m. laikotarpiu didės nuo 129 iki 190 Eur (už gyvulį) ir tam bus skirta 227 mln. Eur (7,5 proc. finansinio voko). Atviro grunto daržovių augintojams parama didės nuo 340 iki 400 Eur/ha (11,6 mln. Eur), vaisių – nuo 272 iki 400 Eur/ha (10,2 mln. Eur).
Skaitykite daugiau:
|
|
|
Ūkininkai: kur veda nenuosekli žaliojo kurso politika |
2021-06-17
Išmokų „lubos“, Žaliojo kurso politikos nenuoseklumas, žemdirbių atstovų ir valdžios institucijų bendradarbiavimas – tai trys pagrindinės temos, kurios pirmadienio popietę buvo aptartos nuotoliniame Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Seimo Kaimo reikalų (KRK) komiteto narių susitikime. Susitikime dalyvavo apie 30 ūkininkų atstovų, KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis, nariai Juozas Baublys ir Gintautas Kindurys.
Skaitykite daugiau:
|
|
|
ŽŪM darbuotojai bei giminaičiai už pasėlius gavo 20,5 mln. eurų paramos |
2021-06-17
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir jos valdymo sričiai priskirtų 20-ies įstaigų bei įmonių darbuotojai ir jų giminaičiai, deklaravę pasėlius tiesioginėms išmokoms gauti, 2020 metais gavo 20,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Skaitykite daugiau:
|
|
|
MOKSLININKAI PARENGĖ INVESTICIJŲ Į PIENO ŪKĮ GRĄŽOS SKAIČIUOKLĘ |
2021-06-12
Pienininkystė – vienas jautriausių šalies žemės ūkio sektorių. Veikla jame ypač priklauso nuo rinkose stipriai svyruojančių žaliavos supirkimo kainų ir tuo pačiu metu reikalauja nuolat žengti koja kojon su modernizacija, kuri neįmanoma be naujų finansinių investicijų. Visa tai neabejotinai pieno sektoriuje dirbantiems ūkininkams kelia nerimą, ar į konkretų ūkį investuoti lėšas yra atsakinga, kada ir kokios grąžos galima tikėtis iš įdėtų investicijų.
Ūkininkams priimti sprendimus bus paprasčiau: Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai parengė skaičiuoklę „Investicijų grąžos į pienininkystės ūkį vertinimas“, kurią parsisiuntus iš viešai prieinamos prieigos galima savarankiškai pasiskaičiuoti savo pieno ūkio investavimo galimybes ir rizikas.
Skaitykite daugiau
|
|
|
Rekonstruojamos Tryškių gatvės taps galvos skausmu ūkininkams |
2021-06-09
Neretai rekonstruojant miestelius ir gyvenvietes kertančius kelius projektuotojai ir kelių infrastruktūros valdininkai numoja ranka į tai, kad keliais naudojasi ir ūkininkai su savo specifine žemės ūkio technika. Kartais po rekonstrukcijos keliu ar gatve važiuoti žemės ūkio technikai neįmanoma dėl vadinamųjų eismo saugumo salelių. Arba sunku ar net neįmanoma prasilenkti su iš priekio atvažiuojančiomis transporto priemonėmis.
Skaitykite daugiau
|
|
|
Kombainai sparnų neturi – tegali važiuoti keliais ir gatvėmis |
2021-06-08
Anądien Telšių rajono Tryškių miestelis tapo panašus į didmiestį piko valandomis – staiga ėmė ir sustojo visas transportas. Nervingesni vairuotojai griebėsi telefonų ir bandė ieškoti teisybės. Kiti – kantriai laukė. Šiai sumaiščiai sukelti pakako vieno vienintelio kombaino. Taip vietos ūkininkai protestavo prieš jų gatves rekonstruojančius kelininkus. Mat, kai iki 6,2 metro „sukūsta“ 10 metrų pločio važiuojamąją dalį turėjusi gatvė, juokai menki. Kam miesteliui, kurio didesnė gyventojų dalis užsiima žemės ūkiu, reikalingos gatvės, jei jose prasilenkti gali tik lengvieji automobiliai?
„Ko anksčiau tylėjot?“
Rekonstruojamoje gatvėje prasilenkti gali tik lengvieji automobiliai.
Kadangi bendruomenė į įvairioms organizacijoms išsiuntinėtus raštus sulaukė tik formalių atsakymų, ūkininkai nusprendė vietos valdžiai bei valdininkams, sėdintiems Lietuvos automobilių kelių direkcijoje (LAKD), praktiškai parodyti, kas nutiks po tokios Lazdynų Pelėdos gatvės rekonstrukcijos.
Skaitykite daugiau
|
|
|
Patikslinti pievų tvarkymo reikalavimai ir deklaravimo terminas |
2021-06-01
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) patikslino Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles. Pareiškėjai dalyje pievų galės smulkinti žolę. Reikalavimai supaprastinti ir ekologiškai ūkininkaujantiems.
Šiais metais deklaruojantiems žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei siekiantiems gauti tiesiogines išmokas už pievas ir ganyklas, azotą kaupiančius augalus ariamoje žemėje, įvestas reikalavimas nupjautą žolę sutvarkyti – išvežti iš lauko arba supresuoti, arba šieną sudėti į kūgius.
Skaitykite daugiau
|
|
|
Augalininkystės tarnyba primena, ką svarbu žinoti tręšiamųjų produktų naudotojams |
2021-05-26
Siekdama užtikrinti saugaus ir sveiko maisto gamybos grandinę, apsaugoti žmonių, gyvūnų sveikatą bei aplinką, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) kviečia atsakingai naudoti tręšiamuosius produktus (toliau – TP, trąšos) ir primena ūkininkams svarbiausius jų naudojimo reikalavimus.
Primename, kad tręšiant leidžiama naudoti tik tuos TP, kurie yra įtraukti į Identifikavimo sąrašą,
skaitykite daugiau
|
|
|
Pokyčiai ūkininkaujantiems mažiau palankiose tam vietovėse |
2021-05-26
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) patikslino išmokų teikimo tvarką ūkininkaujantiems vietovėse, turinčiose gamtinių ar kitų specifinių kliūčių.
Šias išmokas ūkininkai gali gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“. Išmokų paskirtis – padengti ūkininkavimo šiose vietovėse ir teritorijose, kuriose gamtinių kliūčių nėra, pajamų skirtumą.
Slaitykite daugiau
|
|
|
Vėluojantiems deklaruoti pasėlius pareiškėjams sankcijos nebus taikomos |
2021-05-25
Žemės ūkio ministerija praneša, kad pavėluotai, t.y. nuo birželio 8 d. iki liepos 2 d. pasėlius deklaravusiems pareiškėjams nebus taikomos sankcijos, taip nuspręsta dėl pandemijos ir besitęsiančio karantino.
Skaitykite daugiau:
|
|
|
Į ekologinį žemės ūkį siekiama pritraukti daugiau žemdirbių |
2021-05-16
Pagal žaliąsias Europos Sąjungos ir Lietuvos strategijas siekiama smarkiai išplėsti ekologinio ūkininkavimo mastą, todėl šiemet žemdirbiai raginami pradėti ūkininkauti ekologiškai. Įsipareigojimus reikėtų prisiimti dvejų metų laikotarpiui, tačiau kas bus šiam laikotarpiui pasibaigus, kol kas jokio aiškumo nėra. Pakeitus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisykles, nuo šiol paramą galės gauti visi ekologiškai ūkininkaujantieji.
Skaitykite daugiau:
|
|
|
Tiesioginių išmokų ribojimas: čiupt už vadžių – vėl iš pradžių |
2021-05-15
Parlamentarai, rengę Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisų projektą, kuriuo užsimojo iki 150 tūkst. Eur riboti tiesiogines išmokas ne vienam, o visos plačios giminės ūkiams, suprato priskaldę per daug malkų ir jau kitą dieną registravo siūlymą keisti pataisų projektą – ribojimus taikyti tik juridiniams asmenims.
Užsimojo prieš giminystės ryšius
LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis.
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Seime registravo Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisas, kuriomis numatoma nuo 2022 m. sausio nustatyti tiesioginės paramos lubas – ji negalės būti didesnė nei 150 tūkst. Eur.
Panašiai paramą buvo bandoma apriboti ir 2019 m., bet šį kartą numatyta, kad maksimali suma bus taikoma ne vienam ūkiui, o visiems su tuo ūkiu susijusių asmenų ūkiams. Susijusių asmenų ratą, pataisų iniciatorių teigimu, apibrėžia Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Toks siūlymas tiek stambiųjų ūkių vadovams, tiek ir stambesniems ūkininkams sukėlė ypač didelį nerimą, nes susijusiais asmenimis pagal minėtą įstatymą Lietuvoje laikomi ir sutuoktinis, kiti tiesioginiais giminystės ryšiais susieti asmenys: tėvai, seneliai, vaikai, anūkai, broliai, pusbroliai, svainiai, ir dar platesnis asmenų ratas. Visų jų ūkių per kalendorinius metus gaunamų išmokų suma, remiantis pirminiu įstatymo pataisų variantu, negalėtų viršyti 150 tūkst. Eur.
Skaitykite daugiau
|
|
|
Ūkininkai ir mažos įmonės vėl galės gauti išimtinę laikinąją paramą |
2021-04-30
Nuo COVID-19 krizės ypač nukentėję ūkininkai, labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kurios pernai negavo išimtinės laikinosios paramos, šiemet galės ją gauti. Planuojama, kad paraiškos bus renkamos nuo balandžio 28 d. iki gegužės 14 d.
Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonė „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“ skirta teikti skubią laikinąją pagalbą labiausiai nuo krizės nukentėjusiems ūkininkams (fiziniams ir juridiniams asmenims) ir mažoms įmonėms, neatsižvelgiant į jų teisinę formą. Taip pat – fiziniams asmenims, savarankiškai vykdantiems veiklą pagal veiklos liudijimą ar įregistravusiems individualią veiklą.
Pernai šiai priemonei skirta 33,1 mln. Eur. Spalio – lapkričio mėnesiais gautos 549 paraiškos 2,5 mln. Eur sumai. Liko nepanaudoti 30,6 mln. Eur.
Žemės ūkio ministrui pakeitus priemonės įgyvendinimo 2021 metais taisykles, šiemet į paramą galės pretenduoti dar daugiau pareiškėjų: maisto gamintojai, negavę paramos pagal šią priemonę; specializuoti daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės ūkiai; ūkiai, gaunantys pajamų iš gyvulininkystės.
Skaitykite daugiau
|
|
|
Lietuvos ūkininkai: ir mes turime teisę gyventi! |
2021-04-27
Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę bei Seimo Kaimo reikalų komitetą dėl šalies valdžios požiūrio į strateginę Lietuvos ekonomikos šaką – žemės ūkį, kuriam keliami ypač dideli uždaviniai kovoje su klimato kaita, tačiau deramo mūsų šalies politikų dėmesio nesulaukia. Jo neskiriama ir Vyriausybės parengtame integruoto plano projekte „Naujos kartos Lietuva“, kuris yra pateiktas visuomenei derinti.
Skaitykite daugiau
|
|
|
Mėšlo tvarkymo reikalai toliau kaitina aistras |
2021-04-26
Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis, pakvietęs pieno sektoriaus dalyvius aptarti mėšlo laikymo reikalavimų, prašė emocijas atidėti į šalį, tačiau jų išvengti vis tiek nepavyko. „Ar bent vienas reikalavimus ruošęs valdininkas yra dalyvavęs mėšlavežyje?“ – klausė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Viceministrui jis rėžė, kad draudimais ŽŪM vadovybei bus sunku įvykdyti Vyriausybės programą.
Skaitykite daugiau:
|
|
|
Būkime vieningi |
2021-04-22
Primename apie būtinybę būti visiems vieningiems, aktyviems ir raginu iki balandžio 26 d. sudalyvauti rašytinėse konsultacijose dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių plano projekto, jei dar to nepadarėte. ANKETA
LR Finansų ministerija paskelbė kvietimą labai svarbioms visuomenės viešosioms rašytinėms konsultacijoms dėl Vyriausybės parengto integruoto plano projekto „Naujos kartos Lietuva“. anketa
Visuomenei rašytinės konsultacijos bus prieinamos iki balandžio 26 d.
Kai jau žinome Europinė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė numato Lietuvai 2,225 mlrd. eurų dotacijų, kurios bus panaudojamos septynioms komponentų kategorijoms: žalioji pertvarka, skaitmeninė transformacija, sveikata, socialiniai reikalai, mokslas ir inovacijos, švietimas, viešasis valdymas. Žemės ūkio atsparumo didinimui ir žaliajai pertvarkai Vyriausybė šių pinigų nėra numačiusi, bet vietoj proveržio ir atsparumo didinimo žemės ūkyje, ketinama nukreipti 16 mln. eurų į pelkių atkūrimą, kurios prisidėtų prie šalies ŠESD emisijų mažinimo atkuriant vandens lygį ir pelkėdaros procesus.
Žemės ūkio ministro aiškinimu žemės ūkiui pinigų fonde neliko, nes jis turi savo specialų BŽŪP fondą. Tačiau tai melas, kad pelkių apsauga ir atkūrimas neturi ES fondų! Vienas jų - ES LIFE programa. LIFE – tai speciali Europos Sąjungos aplinkos ir klimato politikos finansavimo programa. Jai naujuoju laikotarpiu taip pat didinamas finansavimas. Programai LIFE 2021–2027 m. laikotarpiu skirtas 5,432 mlrd. € bendras finansinis paketas. Jos vieni iš pagrindinių tikslų yra: saugoti aplinką ir gerinti jos kokybę, stabdyti biologinės įvairovės nykimą, ją didinti ir taip prisidėti prie darnaus vystymosi.
Kviečiame visus aktyviai dalyvauti viešosiose konsultacijose dėl šio Vyriausybės plano ir išsakyti savo nuomonę dėl žemės ūkio išeliminavimo iš ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo.
Nuomonę pateikti galite paspaudę aukščiau nurodytą nuorodą arba pateikdami savo konstruktyvią poziciją elektroniniu paštu ekonsultacijos@visionary.lt
|
|
|
PIENININKUS GELBĖS DAR VIENA STRATEGIJA |
2021-04-19
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sumanė kurti dar vieną pieno ūkio strategiją. Vos prieš keletą metų jau buvo sukurta labai ambicinga ilgalaikė pieno ūkio plėtros strategija, kuri žadėjo šviesią ateitį, tačiau realiai atslinko tamsūs debesys. Todėl nenuostabu, kad pieno gamintojams žodis „strategija“, kaip ir „prioritetas“, sukelia nevilties jausmą, nes asocijuojasi su pieno ūkio nykimu. Šįkart strategiją norima susieti su konkrečiais pinigais.
Remsis į konkrečius pinigus
Iki 2030 metų padvigubinti pieno gamybą, tris kartus padidinti pieno produktų eksportą, stambinti ūkius ir stiprinti kooperaciją, kad žaliavinio pieno dalis iš kooperuotų gamintojų pasiektų 60 proc. Tai ne kokios nors fantazijos – tokie ambicingi užmojai buvo numatyti 2017 metų pabaigoje tuometinio žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, pieno gamintojų, supirkėjų ir perdirbėjų atstovų pasirašytoje Lietuvos ilgalaikės pieno sektoriaus plėtros strategijoje. Ją tris mėnesius rengė visi pieno rinkos dalyviai. Tiesa, buvo nemažai skeptikų, kurie iškart perspėjo, kad kuriamos oro pilys, nes esant oligopolinei pieno perdirbimo pramonei bet kokia strategija bus mažai veiksni. Užsiminta ir apie prekybininkų oligopolinę galią bei įtaką.
Skaitykite daugiau
|
|
|
|