į pradžią
 
 
 
 
 
Saugantiems daugiametes pievas siūlomos dvigubai didesnės kompensacinės išmokos

2021-12-21

Geros žinios žemdirbiams – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui dvigubai padidinti kompensacines išmokas išsaugantiems daugiametes pievas ir skirti lėšų žemės ūkio rizikos valdymo fondams nelaukiant naujojo finansinio laikotarpio – tai yra, jau kitąmet.

Išmoka už pievų ,,įdarbinimą”

Lietuva yra įsipareigojusi Europos Komisijai, jog daugiamečių ganyklų ir pievų plotai negali sumažėti daugiau nei 5 proc. Tačiau pievų ir ganyklų mažėjimas 2019 ir 2020 metais mūsų šalyje beveik pasiekė nustatytąją ribą. O šiemet pievų plotas sumažėjo daugiau nei 12 proc., palyginti su referenciniu 2015 m. laikotarpiu.

„Kad ateityje ūkininkai turėtų daugiau paskatų išsaugoti esamas daugiametes pievas bei ganyklas ir bendras jų plotas nesumažėtų, norime dvigubai padidinti išmokas už ekstensyvų pievų tvarkymą ganant galvijus“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Anot jo, būtent galvijai yra vienas efektyviausių būdų „įdarbinti“ pievas.

 

https://zum.lrv.lt/lt/naujienos/saugantiems-daugiametes-pievas-siulomos-dvigubai-didesnes-kompensacines-ismokos

 
 
Be emocijų. Kalbėkime skaičių kalba

2021-12-07

 

Jei prieš keletą metų kalbas apie tai, kad gali tekti atkurti suartas pievas palygintume su nuospauda, kuri retkarčiais primindavo apie save, tai dabar – nuospauda tapo votimi. Jai pratrūkus, laukia daug rimtų bėdų. Ūkininkai ieško išeičių, siūlo jas Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), tačiau dažnai pasijunta nejaukiai, nes pačios ministerijos skelbiama įvairi informacija prieštarauja viena kitai arba kelia tiek daug klausimų, į kuriuos atsakymų nėra. Nemažai siūlymų ir klausimų turi ir Telšių rajono ūkininkai bei Lietuvos ūkininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkė Zita DARGIENĖ, su kuria ir kalbėjosi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Roma MĖČIENĖ.

– Šiuo metu Lietuvos ūkininkai sudirgę ir suirzę dėl daugelio priežasčių. Viena jų – reikalavimas atkurti suartas pievas. Kas turi bent mažiausią suvokimą apie žemės ūkį, tam nereikia aiškinti, kodėl visuose Lietuvos regionuose vietoj pievų atsirado dirbamos žemės plotai. Tai lėmė stambėjantys ūkiai, mažėjančios pieno ir mėsos supirkimo kainos, dėl to ūkininkai buvo priversti naikinti ar mažinti gyvulininkystės ūkius, o pievas apsėti javais. Jau senokai ūkininkai kalba, jog pievas teks atkurti pagal 2015-aisiais deklaruotus pievų plotus. Gal žinote, kodėl buvo pasirinkta ši data, o ne, pavyzdžiui, 2004-ieji, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES)?

– Jūs teisi, ūkininkai nusivylę ir priežasčių tam vis daugėja. Pirmiausia sužinome, kad daugiametes pievas teks atkurti pagal 2015-aisiais deklaruotus jų plotus.

 

Skaitykite daugiau

 
 
Gyvulininkystė Telšių rajone: laikytojų mažėja, ūkiai stambėja

2021-12-02

Rajone pastaraisiais metais mažėja galvijus ir kitus gyvūnus laikančių asmenų skaičius, tačiau pačių galvijų nemažėja – šių metų spalį rajone jų registruota per 1 800 daugiau nei metų pradžioje.


Su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduria gyvulininkystės ūkiai?
Monika GIRDVAINĖ
Galvijų skaičius didėja
Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėjos Vilmos Lukoševičienės pateiktais duomenimis, šių metų pradžioje Telšių rajone buvo registruoti 944 pieninių veislių karvių laikytojai, o šių metų spalį tokių ūkininkų – 78-iais mažiau. Per 2021-ųjų dešimt mėnesių apie trisdešimčia sumažėjo ir mėsinių bei mišrūnų veislių galvijų laikytojų. Spalio 1-osios duomenimis, jų rajone registruota 808.

 

Slaitykite daugiau

 
 
Svarbiausias iššūkis – didinti azoto trąšų naudojimo efektyvumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai

2021-12-01

Skaitome daugybę pasvarstymų apie mineralinių trąšų brangimą, galimą tręšimo normų koregavimą ir tikėtinas to pasekmes augalų produktyvumui. Gal nereikėtų panikuoti ir svarstyti kaip bus, jei nepatręšime perteklinėmis azoto normomis, o ramiai pasvarstyti apie trąšų efektyvumo didinimo galimybes?

Žemės dirbimas ir tręšimas – vieni svarbiausių veiksnių žemdirbystėje. Jei dirbdami žemę keičiame dirvos struktūrą, kaupiame ir išsaugome drėgmę, geriname fizines dirvožemio savybes, tai naudodami organines ir mineralines trąšas ne tik tiesiogiai didiname augalams lengvai prieinamų maisto medžiagų atsargas, bet kartu sukuriame palankias sąlygas dirvožemio mikroorganizmams, kurie pagerina maisto medžiagų prieinamumą. 

 

Skaitykite daugiau

 
 
Aptartos žemdirbių galimybės prisidėti prie aplinkos tausojimo

2021-11-19

Į Žemės ūkio ministerijos rengiamą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą siekiama įtraukti pačias efektyviausias agrarinės aplinkosaugos priemones. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kartu su visus ūkininkus vienijančių organizacijų – Žemės ūkio rūmų ir Žemės ūkio tarybos – atstovais bei mokslininkais diskutavo dėl žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus, kuriuos privalomai turės įgyvendinti kiekvienas ūkininkas pagal savo ūkio specifiką.

Nuo 2023 metų ūkininkų laukia patobulinta paramos sąlygų sistema, kuri bus privaloma visiems, norintiems gauti Europos Sąjungos paramą. Ši sistema – tai vienas iš kertinių Bendrosios žemės ūkio politikos „žaliosios architektūros“ elementų. Ji apima  valdymo reikalavimus bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus (GAAB). Jie nukreipti į klimato kaitos ir vandens užterštumo mažinimo, dirvožemio, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo, maisto saugos, gerovės bei augalų apsaugos produktų tinkamo naudojimo tikslus.

GAAB įgyvendinimas privalomas ir valstybėms narėms, ir ūkininkams. Kadangi GAAB susieti su teikiama parama, už jų nesilaikymą bus taikomos sankcijos.

 

Skaitykite daugiau

 
 
Išartų pievų būtų galima neatkurti, jei būtų išgirsti protingi siūlymai

2021-11-18

„Ūkininko patarėjas“ jau kalbino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) viceprezidentą, žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ valdybos pirmininką Arūną Grubliauskį, Ukmergės rajono ūkininkus Saulių Pociūną, Vilių Sorokiną, Ramutę ir Valentą Varnus, kurie piktinosi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) tik dabar paskelbta žinia, kad žemdirbiai privalės atkurti užartas pievas. Mat Lietuva nesilaikė ES duoto įsipareigojimo išsaugoti pievas ir per pastarąjį dešimtmetį daugiamečių ganyklų bei pievų plotai šalyje sumažėjo daugiau nei 5 proc. ŽŪM rengia pievų atkūrimo tvarkos aprašo pakeitimą, kuriame bus nustatyta, kas ir kokius pievų plotus turės atkurti bei kokios finansinės sankcijos bus taikomos. Tęsiame temą ir kalbiname žemės ūkio sektorių gerai išmanančius pašnekovus.

Skatykite daugiau

 

 
 
Žolynų atsėjimas ir rūpestis kraštovaizdžiu kai kuriems ūkininkams reikš bankrotą

2021-11-10

Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui šūktelėjus – „Suartas pievas reikės atsėti“ – Lietuvos žemdirbiai sunerimo. „O gal iš tiesų reikės?“, – svarsto žemdirbiai. Kadangi ministras rėmėsi ES reikalavimais žemės ūkiui, pasidomėjome Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nario Broniaus Ropės, ar tikrai taip bus?

Ūkininkai užvertė skundais

„Pastaruoju metu ūkininkai tiesiog užvertė mane nusiskundimais tiek dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) planuojamų Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų, tiek reikšdami susirūpinimą dėl Žaliojo kurso ir ekoschemų – žemdirbiai skundžiasi, kad ŽŪM rengia naująją BŽŪP įgyvendinimo tvarką, neįsiklausydama į ūkininkų, kuriems tuos reikalavimus teks įgyvendinti, praktinius patarimus“, – sako B. Ropė.

 

Skaitykite daugiau

 
 
Simonas Gentvilas. Kodėl teisus Navickas, arba kodėl grūdų perteklius neužtikrins gerovės Lietuvos gamtai ir kaimui

2021-11-09

Badas yra gyvoji, ne tik literatūrinė, Lietuvos ir visos Europos atmintis. Karčias pamokas Europa išmoko. Esame maistą eksportuojantis žemynas, mūsų maistas kartu su energetika yra tapęs nacionalinio saugumo pamatu. Tačiau Europa ir Lietuva dabar permąsto, kaip mes užsiauginame maistą, kokią produkciją eksportuojame ir kokiomis kainomis. Akivaizdu, kad eksportuodami pigų (ES subsidijomis atpigintą) maistą, mes importuojame taršą, aliname dirvožemius ir savo upes.

Skaitykite daugiau: 

 

 
 
Užartas pievas teks atkurti

2021-11-07

Žemės ūkio ministerija neseniai paskelbė, kad dalis šalies ūkininkų, per pastaruosius dvejus metus suarusių daugiametes ganyklas ir pievas, privalės jas atkurti. Kitaip jiems bus taikomos finansinės sankcijos. Taip nutiko, nes Lietuva Europos Sąjungai yra įsipareigojusi išsaugoti pievas, bet šio įsipareigojimo nesilaikė – daugiamečių ganyklų ir pievų plotai šalyje, palyginus su 2012 metais, sumažėjo daugiau nei 5 proc.

Viršijus šį nustatytą ribinį dydį, valstybė nustato pareigas suartą žemę užsėti daugiamečiais žolynais tiems ūkininkams, kurie turi žemės, pertvarkytos iš daugiamečių ganyklų arba daugiamečiais žolynais užsėtos žemės į kitos paskirties žemę ankstesniu laikotarpiu.

Žemės ūkio ministerija jau rengia pievų atkūrimo tvarkos aprašo pakeitimą. Jame žada aiškiai nustatyti, kas ir kokius pievų plotus turės atkurti bei kokios finansinės sankcijos bus taikomos.

 

Skaitykite daugiau

 
 
Paraiškos dėl paramos ūkių biosaugai – nuo spalio vidurio

2021-10-09

Nuo spalio 18 d. ūkinių gyvūnų laikytojai, siekiantys sumažinti pavojingų ligų paplitimo riziką savo ūkiuose, kviečiami kreiptis dėl paramos. Paraiškos ūkių biosaugai sustiprinti renkamos iki gruodžio 3 d.

Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“. Atkreiptinas dėmesys, kad š. m. rugsėjį buvo pakoreguotos veiklos srities įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės), jas rasite čia. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta daugiau nei 4 mln. Eur paramos lėšų.

 

Skaitykite plačiau

 
 
<<  ankstesnis  1   2   3   4   5   10  20  sekantis  >>