2021-02-25

Vyriausybei pradėjus kalbėti apie mokesčių lengvatų naikinimą ūkininkai sunerimo, nes juos ši reforma gali paliesti. Jie, kaip tikslinė grupė naikinant lengvatas, įrašyta ir Vyriausybės programoje.
Nors Finansų ministerija siūlo atsisakyti ir mažinti įvairių lengvatų, ūkininkai atvirkščiai – siūlo jų skaičių didinti. Žemės ūkio ministerija savo pozicijos kol kas neturi. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad jų dėmesio centre yra maždaug trečdalis 2,2 mlrd. eurų per metus kainuojančių lengvatų. Siūloma, pavyzdžiui, peržiūrėti lengvatą žemdirbių naudojamam vadinamajam „žaliajam dyzelinui“, kuris neapmokestinamas akcizu ir valstybė dėl to per metus netenka 82,9 mln. eurų.


Skaitykite daugiau:
 

2021-02-17

Visos šalies ūkininkų situaciją sunkina numatomi pieno supirkimo bei mėšlo tvarkymo taisyklių pakeitimai. Nauji pakeitimai ūkininkus įpareigotų į punktą pristatyti tik atšaldytą pieną. O tai reikalautų nemažai investicijų. Rajono ūkininkai žadamus pokyčius vertina kaip smulkiųjų ūkių žlugdymą, tad jau renka parašus Žemės ūkio ministerijai.

Skaitykite daugiau: 
 

2021-02-17

Akademija, Kėdainių r. Žaliąja sala vadinama Airija 2013 m. turėjo 1,2 mln., dabar – beveik 2 mln. melžiamų karvių. Tai reiškia ne tik geresnį ūkininkų gyvenimą, bet ir aplinkosauginius iššūkius. Airijos gyvulininkystės sektoriaus augimas kelia klausimų, kaip tvarkytis didėjančiuose ūkiuose, kai reikia daugiau pašarų, didesnių patalpų, kai atsiranda daugiau mėšlo, ir tuo pačiu būtina mažinti šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir amoniako išskyrimą į aplinką.    Apie tai savo pranešime kalbėjo Airijos žemės ūkio konsultavimo tarnybos „Teagasc“ mokslinė darbuotoja dr. Dominika Krol, dalyvavusi tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje „Klimato kaita ir žemės ūkis – iššūkiai, patirtys ir sprendimai“, kurią surengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

 

Skaitykite daugiau:

2021-02-17

Pernai pirmą kartą žemdirbiai, deklaruodami pasėlius, galėjo skirti eurą nuo hektaro pasirinktai asociacijai. Tačiau Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sustabdė šių pinigų išmokėjimą, nes... gautas skundas, turi vykti teismas. NMA duomenimis, pernai deklaruodami pasėlius, žemdirbiai paramą - eurą nuo hektaro – skyrė 56-ioms juos vienijančioms asociacijoms. Iš viso beveik 251 tūkst. eurų. Tačiau kaip Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) nuotoliniame posėdyje sakė NMA direktorius Aleksandras Muzikevičius, šiuo metu pinigų pervedimai žemdirbių organizacijoms pristabdyti. Galutinis terminas šiai paramai išmokėti – birželio 30-oji.
 

Skaitykite daugiau: 

2021-02-10

Lietuva jau keliolika metų deklaruoja, kad gyvulininkystės prioritetinė sritis, tačiau jau keletą metų mažėja karvių ir kiaulių.

Dabar prisidėjo ir ūkininkus baugina naujas iššūkis – vadinamas Žaliasis kursas, kai ūkininkauti teks gamtą ypatingai tausojančias technologijas.
„Skaičiai nėra džiuginantys, tačiau nėra ir tragiški. Mes apsirūpiname maisto produktais, tik reikia įsivežti kiaulienos. Mūsų komanda, atėjusi į Žemės ūkio ministeriją, paveldėjo pieno strategiją, kuri buvo kurta perdirbėjų ir gamintojų, o ministerijos funkcija liko tik stebėtojo, kas mums nepriimtina. Ten surašyta daug punktų, kurie neparemti pinigais. Pavyzdžiui, šiandien mes gaminame 1,5 mln. t žaliavinio pieno, o strategijoje numatoma, kad daug investuojant būtų galima pasiekti 3 mln. t. Dabar norime suplanuoti, kiek kasmet galime investuoti į pieno sektorių“, – pasakoja Paulius Lukševičius, žemės ūkio viceministras.

 

Skaitykite daugiau: 

2020-02-08

Lietuvoje sparčiai mažėja pieno ūkių, nors valdžia jau keliolika metų jiems dosniai dalina paramą ir kuria garsias sektoriaus vystymo strategijas, pagal kurias gamybą turime padidinti nuo 1,5 iki 3 milijonų tonų per metus.
Pieno supirkimo rinkoje dalyvaujančių Lietuvos ūkių vidutinis dydis yra 10-12 karvių, Latvijoje – 20, Estijoje – 160.
 

Skaitykite daugiau: 

2021-02-05

Rengiami Pieno supirkimo taisyklių pakeitimai turėtų didelę įtaką smulkiems ūkiams. Lietuvos pieno gamintojų asociacija mano, kad griežtinti taisykles dabar ne pats geriausias laikas. Naujose Pieno supirkimo taisyklėse rengiami pakeitimai dėl pieno kokybės sudėties ir vertinimo sistemos bei pieno mėginių paėmimo, šiuo metu dėl jų vyksta diskusijos.

Skaitykite daugiau: 

2020-01-01

Pačiame Lietuvos pakraštyje, pasienyje su Lenkija esančiame Pagraužių kaime (Kalvarijos sav.) gyvenantis ir ūkininkaujantis Vincas Bagdonas, išgirdęs, jog šiemet griežtės reikalavimai mėšlo tvarkymui ūkiuose, lengviau atsidūsta: ūkininkas dar 2006 metais statėsi naują fermą ir tada įsirengė mėšlides bei srutų talpyklas, todėl jau yra įgyvendinęs aplinkosaugos reikalavimus savo ekologiniame mėsinių galvijų ūkyje. Nors buvo nelengva, šiandien šiam ūkininkui jau nebereikia sukti galvos dėl mėšlo ir srutų laikymo. Deja, dar yra daug smulkių ūkių, kuriems šie dideli ir nemenkų investicijų reikalaujantys darbai dar prieš akis.

Didėja reikalavimai

Žemės ūkio specialistų, mokslininkų pastebėjimu, Lietuvoje nemažai gyvulininkystės ūkių, neturėdami mėšlidžių arba jas turėdami per mažos talpos laikomų gyvulių skaičiui, ne augalų vegetacijos metu mėšlą veža į laukus ir ten jį laiko krūvose. Priekabos išverčiamos netvarkingai, mėšlas pilamas krūva prie krūvos, jos neuždengiamos.

Skaitykite daugiau

2020-02-01

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) toliau ne tik paprastina paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones gavimą, bet ir mažina galimas sankcijas investicinių projektų vykdytojams, kad naudojimasis parama taptų dar patrauklesnis. Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) buvo teikiami siūlymai, kuriems pritarta.
 

Skaitykite daugiau: 

2020-01-27

Pernai, rugpjūčio 14-ąją, Telšių rajono ūkininkų sąjunga pirmininke išrinko Zitą Dargienę — buvusią fizikos mokytoją, ūkininkę, valdančią ekologinį mėsinių galvijų ūkį. Šiandien sąjungos nariai jau turi savo diskusijų grupę ir tinklalapį internete (telsetrus.lt). Panašius tinklalapius turi tik keturi rajonai, tačiau jų sąjungoms pirmininkai vadovauja ne pusmetį, kaip Zita Dargienė, o gerokai seniau. Sparčiai pajudėjo ir kiti Telšių rajono ūkininkų reikalai. Pirmininkė Zita Dargienė sutiko pasidalinti savo pirmųjų metų įspūdžiais. Ir ne tik apie sąjungos reikalus, bet ir apie tai, kaip naujoji pirmininkė jaučiasi tikrai kietoje vadovės kėdėje.

Dauguma narių — netikri
— Yra toks posakis — nauja šluota gerai šluoja. Gal ir jūs tik ne su šluota, o su gerokai nutrintu ražu apsisukot, kad Telšių ūkininkų sąjungoje iš 606 narių liko tik 167?
— Ne… Nebuvo ką šluoti, nes tie nariai — netikri. Atėjusi neradau jokių duomenų, jokių kontaktų, tad teko pradėti nuo nulio. Nelengva buvo ir į susirinkimą žmones sukviesti, ir naują tarybą išrinkti. Kai kas siūlė tai daryti vėliau, bet man kitaip atrodė — laikas juk nelaukia. Iki tol, kol vėl pavyktų bent didumą ūkininkų surinkti, daug kas galėtų nutikti. Su naujai išrinkta taryba pradėjome nuo sąjungos narių sąrašo braukymo. Pirmiausia narystės neteko tie, kurie trejus metus nemokėjo nario mokesčio. Vėliau sukūrėm ir išsiuntinėjom anketas, kurias pildydami ūkininkai turėjo nurodyti savo amžių, ką deklaruoja ir panašius statistinius rodmenis. Sutarėme ir dėl nario mokesčio — 0,5 euro už valdomos žemės hektarą. Tačiau mokestis neturi būti mažesnis kaip 25 ir didesnis negu 200 eurų. Taigi kol kas dar neaišku, kiek narių turėsime, tačiau žinau vieną — visi jie bus tikri.
— Sakykit, kam jums reikalinga diskusijų grupė, internetinis tinklalapis? Ir koks jūsų pačios interesas aukoti savo laiką, idėjas, energiją? Nejaugi laisvo laiko turite per daug?

Plačiau

2020-01-27

Kai „Ūkininko patarėjas“ šių metų sausio 9 d. išspausdino interviu „Į kaimą atėjo išsilavinusių ūkininkų karta“ su Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Radviliškio skyriaus pirmininku, jaunuoju ūkininku, technikos mokslų daktaru Ignu Hofmanu, sulaukėme daug atsiliepimų, pritariančių pašnekovo išsakytoms mintims. Ypač aktyviai savo nuomonę išreiškė kelios dešimtys jaunųjų ūkininkų. Pasikalbėti pakvietėme jaunąjį ūkininką Aivarą RIMKŲ, vieną geriausių Radviliškio rajone, didelio ir pažangaus augalininkystės ūkio, kurį paveldėjo iš tėvo, šeimininką. Jį kalbino „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Aldona SIREIKIENĖ.

Aktuali tema – žemdirbių savivalda

– Daugeliui ūkininkų pastaruoju metu viena aktualiausių diskusijų temų – žemdirbių savivalda. Nuomonių esama įvairių, daug abejonių kyla, kai svarstoma, kas turi išlaikyti žemdirbių interesams atstovaujančias organizacijas.

– Kuo toliau, tuo labiau didėja spaudimas žemės ūkiui. Kai nemažai ūkininkų atsistojo ant kojų, sunkiu darbu sukūrė perspektyvius ūkius, kai kas pradėjo reikšti nuomonę, jog žemdirbiai per gerai gyvena, neva jie yra didžiausi aplinkos teršėjai, kurie moderniai Lietuvai nelabai reikalingi.

Dar ir viena partija, pasiskelbusi žemdirbių atstove, sustiprino negatyvų požiūrį į ūkininkus.

Drąsiai sakau, kad ūkininkai, veikdami po vieną, nieko nepadarys, reikia jungtis į organizacijas. Vienintelis kelias mūsų interesams apginti – stipri ir kompetentinga žemdirbių savivalda. Mano nuomone, kol kas per mažai žemdirbių supranta, kad vienintelė išeitis siekiant ginti mūsų visų interesus, spręsti aktualius klausimus yra savivaldos organizacijos.

Pasakysiu atvirai: dažnai tų organizacijų išrinkti vadovai padaro daug žalos, jei jų tikslas – kuo ilgiau eiti savo pareigas arba organizacijos jiems reikalingos tik politiniams tikslams įgyvendinti. Geras pavyzdys yra Lietuvos žemės ūkio taryba ir jai priklausančios organizacijos. Taip ir turėtų būti: žemdirbiai išlaiko jų interesams atstovaujančias organizacijas. Vieninteliai Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) yra išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų. Manau, taip neturėtų būti. Stipriausios ir didžiausios žemdirbių savivaldos organizacijos nepriklauso ŽŪR, nes jiems tų organizacijų nereikia. Kodėl? Svarbiausias ŽŪR tikslas – ne atstovauti, o išsilaikyti ir gauti finansavimą iš valstybės. Daugelis jaunųjų ūkininkų sako, kad tokie ŽŪR nereikalingi. Savo skėtinę organizaciją mes, žemdirbiai, galime išlaikyti patys.

Plačiau

2020-01-17

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pernai į pasėlių deklaravimo tvarką įtraukė naujovę – žemdirbiai deklaruodami plotus ir varnele pažymėdami kurią nors žemdirbių organizaciją galėjo jai iš savo tiesioginių išmokų sumos skirti 1 eurą nuo hektaro. ŽŪM metų pabaigoje paskelbė, kad žemdirbius vienijančias organizacijas kaip paramą pasieks per 296 tūkst. eurų, tačiau kažkodėl nutylėjo, jog išmokų mokėjimas yra pristabdytas, nes teisme nagrinėjama byla dėl teisės akto – sprendimo pervesti lėšas asociacijoms – teisėtumo.

Naudingas tik didžiažemiams

ŽŪM duomenimis, pernai 4228 pareiškėjai deklaruodami 296 117 ha plotą kaip paramą skyrė 1 eurą nuo hektaro žemdirbius vienijančioms organizacijoms – tai yra 296 117 eurų.

 Plačiau

2020-01-15

Naujos ir modernios technologijos sparčiai skinasi kelią ir į kaimą, vyresniąją ūkininkų kartą sparčiai keičia jaunoji karta. Baigę studijas, kvalifikuoti specialistai sugrįžo į gimtinę, įkūrė savo valdas, kiti paveldėjo tėvų ūkius, sparčiai diegia naujoves, domisi agrarinio sektoriaus pokyčiais, kai kurie aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, teikia pasiūlymus, gina ūkininkų interesus. Vienas tokių pilietiškai aktyvių ir veiklių ūkininkų yra Radviliškio rajono jaunasis ūkininkas, technikos mokslų daktaras, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Radviliškio skyriaus pirmininkas Ignas HOFMANAS. Jį kalbino „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Aldona SIREIKIENĖ.

Žemdirbių savivaldos išlaikymas

– Pirmiausia pakalbėkime apie ūkininkų susiskaldymą. Galima drąsiai teigti, kad ūkininkams trūksta susitelkimo ir vienybės.

– Taip, ūkininkams trūksta ir susitelkimo, ir vienybės, o ypač – supratimo, kad itin svarbu atstovauti savo teisėtiems interesams ir juos ginti. Gaila, dar yra nemažai ūkininkų, kurie to nesupranta. Kai kurie mano, jog jų interesus apgins kažkokie mistiški „geri dėdės“, neva jie pasirūpins, kad ūkininkams be jokių trikdžių ir sunkumų seksis plėtoti veiklą, kiti galvoja, kad visos problemos be jokių pastangų savaime bus išspręstos. Tvirtai pareiškiu: niekas kitas neapgins mūsų interesų, tai padaryti turime patys. Reikėtų įsidėmėti: biurokratai, politikai viską daro ir darys taip, kaip jiems palankiau ir naudingiau. Mes patys galime apginti savo interesus arba tai padaryti gali mūsų išrinkti atstovai. Apmaudu, kad dalis ūkininkų iki šiol to nesupranta.

Kita aktuali problema – ūkininkų pasidalijimas į stovyklas, vadinkime tai susiskaldymu. Žemdirbių bendruomenėje susiklosčiusi patiems žemdirbiams labai nepalanki situacija: dalis žemdirbius vienijančių organizacijų atsisakė būti Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) nariais ir susivienijo į Lietuvos žemės ūkio tarybą. 

Plačiau 

2020-01-10

Griežtinami mėšlo tvarkymo aplinkosauginiai reikalavimai perša mintį, jog jie surašyti taip, kad Lietuvoje liktų kuo mažiau ūkinių gyvulių. Prastėjant šiai statistikai natūraliai gerėja skaičiai Briuseliui rašomose aplinkosauginėse ataskaitose. Žemdirbiai viliasi, kad pirmenybė turėtų būti teikiama sveikam protui, jog jis nugalės, tad ir aikštės prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) nereikės panaudoti mėšlui sandėliuoti.

„Be mėšlelio nebus grūdelio“

„Blogas tas artojas, kurio dirvas vyturiai mėšlauna (blogas ūkininkas, kurio dirvas tik vyturėliai tręšia)“, „be mėšlelio nebus nė grūdelio“ – su mėšlu susiję per šimtą lietuvių patarlių ir priežodžių!

Tai, jog mėšlas yra vertinga organinė trąša, kuriai mineralinės trąšos neprilygsta, pripažįstama ir šiandien. ŽŪM 2019 m. išleido ekspertų grupės parengtą „Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksą, kurio taikymas mažintų neigiamą žemės ūkio poveikį dirvožemiui, vandeniui, orui ir klimatui“ (vadovas dr. Virginijus Feiza, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas). Jame kalbama ir apie būtinumą tinkamai laikyti mėšlą vengiant dirvos, vandens bei oro taršos ir maisto medžiagų nuostolių. Tačiau kartu akcentuojama: „Mėšlas – svarbiausia organinė trąša. Net 4–10 proc. mėšlo dirvoje virsta humusu.“ Teigiama: „Gyvulių mėšlas yra vertingas resursas, turintis didelę tręšiamąją vertę. Jei laikomas tinkamai, jis gali aprūpinti augalus azotu, kaliu ir fosforu ir taip sumažinti brangiai perkamų mineralinių trąšų kiekį. Be to, tręšiant mėšlu, pagerėja dirvos struktūra, padidėja humuso kiekis, skatinama dirvožemio mikroflora, mažėja erozijos pavojus.“

Tačiau vertingoji organinė trąša dabar viešumoje minima visai ne dėl jos vertės, o kaip blogio aplinkai šaltinis.

Plačiau

2020-01-05

Tai, kad Žemės ūkio rūmai veikia pagal įstatymą, nebūtinai reiškia, kad jiems turi būti garantuotas finansavimas, interviu LRT radijui sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Savivalda yra demokratinis institutas. Valstybės parama demokratiniams institutams turėtų būti adekvati ar sąžininga. Jeigu mes turime Žemės ūkio rūmus, veikiančius pagal įstatymą, tai dar nebūtinai reiškia, kad turi būti jiems garantuotas finansavimas. Manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje turi atsirasti instrumentų, kuriuose žemės ūkio savivaldos institucijos ir kaimo plėtros savivaldos institucijos proporcingai turėtų sulaukti valstybės dėmesio“, – interviu LRT radijo laidai „Gimtoji žemė“ sakė žemės ūkio ministras K. Navickas. Jo nuomone, yra labai neblogas instrumentas, kada ūkininkai, deklaruodami savo pasėlius ar dirbamą žemę, gali skirti 1 eurą nuo hektaro vienai ar kitai savivaldos institucijai. „Tai yra objektyviausias kriterijus, pagal kurį turėtų būti vertinama ir valstybės parama“, – sakė ministras.

 

2021-01-05

Pagal Kinų Saulės kalendorių 2021-ieji – Jaučio metai. Sakoma, jog šie metai bus sėkmingi ne tik gimusiems po Jaučio ženklu, bet ir tiems, kas augina šiuos raguočius. Nors mūsų rajone jaučių augintojų gana nemažai, tačiau žmogaus, turinčio Jaučio pavardę, rasti nepavyko – VĮ Registrų centro duomenimis, ponas Jautis mūsų savivaldybėje negyvena.
Įžengus į naujus metus, „Telšių ŽINIOS“ kviečia susipažinti su Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkės Zitos Dargienės ūkyje auginamais ypatingais prancūziškųjų aubrakų veislės mėsiniais raguočiais.

Raguoti, stambūs ir didingi
Telšių rajone, Degaičių seniūnijoje, Jonauskių kaime, įsikūrusiame ekologiniame mėsinių galvijų ūkyje auga prancūziškųjų aubrakų veislės mėsiniai galvijai.
Po akimis neaprėpiamas pievas aubrakai ganosi laisvi, minta tik čia pat išaugintu ekologišku pašaru. Kiekvienam galvijui ūkyje sukurta natūrali, jo veislei tinkamiausia aplinka. Kasdien kruopščiai rūpinamasi galvijų gerove, jie niekada nerišami, tad turi puikiai išsivysčiusį raumenyną. Dėl didelio ganymosi ploto aubrakai auga visiškai saugūs, yra raguoti, stambūs ir didingi.

Pagal Kinų Saulės kalendorių 2021-ieji – Jaučio metai. Sakoma, jog šie metai bus sėkmingi ne tik gimusiems po Jaučio ženklu, bet ir tiems, kas augina šiuos raguočius.

2020-12-30

Du kadenciją baigusios Vyriausybės ministrai, likus 2 dienoms iki jų įgaliojimų pabaigos, priėmė sprendimą, kuris dar labiau apsunkins pieno sektoriaus ūkininkų gyvenimą. Tuomečiai laikinieji aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis gruodžio 9 d. pasirašė įsakymą „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“.   Jame, be kita ko, rašoma (punktas 2.4), kad 2021 m. lapkričio 15 d. įsigalioja „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo“ 14.4 papunkčio nauja redakcija: „14.4. laukuose mėšlas negali būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, nustatytu Aprašo 17 punkte“, t .y. nuo lapkričio 15 iki kovo 20 dienos. Šis numatomas pakeitimas sukėlė šoką smulkiems ir vidutiniams pieno gamintojams, nemažiau juo piktinasi ir stambieji. Kur reikės laikyti kraikinį mėšlą tiems, kurie neturi mėšlidžių ar jos nesutalpina viso mėšlo kiekio? Pasak Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkės Renatos Vilimienės, jeigu šis įsakymas nebus atšauktas, pieno sektorius bus sunaikintas.
 

Skaitykite daugiau: 

2020-12-29 

Europos Sąjungos ir mūsų šalies užmojai artimiausioje ateityje smarkiai išplėsti ekologinių ūkių plotus šioje srityje jau dirbantiems ūkininkams didelio optimizmo apie šviesią perspektyvą kol kas nekelia. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas, Ukmergės r. ūkininkas Saulius Daniulis, apžvelgdamas šiuos metus, portalui manoūkis.lt sakė, kad šią agrarinę sritį mūsų šalyje ištikusi stagnacija. Tuo tarpu ES naujosiose strategijose numato iki 2030-ųjų Bendrijoje ekologinių ūkių plotą išplėsti iki 25 proc. bendro žemės ūkio ploto. Europos Parlamento portale nurodoma, kad 2018 m. ES ekologinė žemdirbystė užėmė 13,4 mln. ha ir tai sudarė tik 7,5 proc. bendro naudmenų ploto. Taigi, reikės gerokai pasistengti, norinti pasiekti užsibrėžtus tikslus. Bet kai kurios šalys jau dabar priartėję prie minimo skaičiaus. Pagal ekologinės gamybos ploto dalį bendroje šalies žemėnaudoje pirmauja Austrija, Estija ir Švedija (20-24 proc.).

Skaitykite daugiau: