2020-01-27

Pernai, rugpjūčio 14-ąją, Telšių rajono ūkininkų sąjunga pirmininke išrinko Zitą Dargienę — buvusią fizikos mokytoją, ūkininkę, valdančią ekologinį mėsinių galvijų ūkį. Šiandien sąjungos nariai jau turi savo diskusijų grupę ir tinklalapį internete (telsetrus.lt). Panašius tinklalapius turi tik keturi rajonai, tačiau jų sąjungoms pirmininkai vadovauja ne pusmetį, kaip Zita Dargienė, o gerokai seniau. Sparčiai pajudėjo ir kiti Telšių rajono ūkininkų reikalai. Pirmininkė Zita Dargienė sutiko pasidalinti savo pirmųjų metų įspūdžiais. Ir ne tik apie sąjungos reikalus, bet ir apie tai, kaip naujoji pirmininkė jaučiasi tikrai kietoje vadovės kėdėje.

Dauguma narių — netikri
— Yra toks posakis — nauja šluota gerai šluoja. Gal ir jūs tik ne su šluota, o su gerokai nutrintu ražu apsisukot, kad Telšių ūkininkų sąjungoje iš 606 narių liko tik 167?
— Ne… Nebuvo ką šluoti, nes tie nariai — netikri. Atėjusi neradau jokių duomenų, jokių kontaktų, tad teko pradėti nuo nulio. Nelengva buvo ir į susirinkimą žmones sukviesti, ir naują tarybą išrinkti. Kai kas siūlė tai daryti vėliau, bet man kitaip atrodė — laikas juk nelaukia. Iki tol, kol vėl pavyktų bent didumą ūkininkų surinkti, daug kas galėtų nutikti. Su naujai išrinkta taryba pradėjome nuo sąjungos narių sąrašo braukymo. Pirmiausia narystės neteko tie, kurie trejus metus nemokėjo nario mokesčio. Vėliau sukūrėm ir išsiuntinėjom anketas, kurias pildydami ūkininkai turėjo nurodyti savo amžių, ką deklaruoja ir panašius statistinius rodmenis. Sutarėme ir dėl nario mokesčio — 0,5 euro už valdomos žemės hektarą. Tačiau mokestis neturi būti mažesnis kaip 25 ir didesnis negu 200 eurų. Taigi kol kas dar neaišku, kiek narių turėsime, tačiau žinau vieną — visi jie bus tikri.
— Sakykit, kam jums reikalinga diskusijų grupė, internetinis tinklalapis? Ir koks jūsų pačios interesas aukoti savo laiką, idėjas, energiją? Nejaugi laisvo laiko turite per daug?

Plačiau

2020-01-27

Kai „Ūkininko patarėjas“ šių metų sausio 9 d. išspausdino interviu „Į kaimą atėjo išsilavinusių ūkininkų karta“ su Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Radviliškio skyriaus pirmininku, jaunuoju ūkininku, technikos mokslų daktaru Ignu Hofmanu, sulaukėme daug atsiliepimų, pritariančių pašnekovo išsakytoms mintims. Ypač aktyviai savo nuomonę išreiškė kelios dešimtys jaunųjų ūkininkų. Pasikalbėti pakvietėme jaunąjį ūkininką Aivarą RIMKŲ, vieną geriausių Radviliškio rajone, didelio ir pažangaus augalininkystės ūkio, kurį paveldėjo iš tėvo, šeimininką. Jį kalbino „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Aldona SIREIKIENĖ.

Aktuali tema – žemdirbių savivalda

– Daugeliui ūkininkų pastaruoju metu viena aktualiausių diskusijų temų – žemdirbių savivalda. Nuomonių esama įvairių, daug abejonių kyla, kai svarstoma, kas turi išlaikyti žemdirbių interesams atstovaujančias organizacijas.

– Kuo toliau, tuo labiau didėja spaudimas žemės ūkiui. Kai nemažai ūkininkų atsistojo ant kojų, sunkiu darbu sukūrė perspektyvius ūkius, kai kas pradėjo reikšti nuomonę, jog žemdirbiai per gerai gyvena, neva jie yra didžiausi aplinkos teršėjai, kurie moderniai Lietuvai nelabai reikalingi.

Dar ir viena partija, pasiskelbusi žemdirbių atstove, sustiprino negatyvų požiūrį į ūkininkus.

Drąsiai sakau, kad ūkininkai, veikdami po vieną, nieko nepadarys, reikia jungtis į organizacijas. Vienintelis kelias mūsų interesams apginti – stipri ir kompetentinga žemdirbių savivalda. Mano nuomone, kol kas per mažai žemdirbių supranta, kad vienintelė išeitis siekiant ginti mūsų visų interesus, spręsti aktualius klausimus yra savivaldos organizacijos.

Pasakysiu atvirai: dažnai tų organizacijų išrinkti vadovai padaro daug žalos, jei jų tikslas – kuo ilgiau eiti savo pareigas arba organizacijos jiems reikalingos tik politiniams tikslams įgyvendinti. Geras pavyzdys yra Lietuvos žemės ūkio taryba ir jai priklausančios organizacijos. Taip ir turėtų būti: žemdirbiai išlaiko jų interesams atstovaujančias organizacijas. Vieninteliai Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) yra išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų. Manau, taip neturėtų būti. Stipriausios ir didžiausios žemdirbių savivaldos organizacijos nepriklauso ŽŪR, nes jiems tų organizacijų nereikia. Kodėl? Svarbiausias ŽŪR tikslas – ne atstovauti, o išsilaikyti ir gauti finansavimą iš valstybės. Daugelis jaunųjų ūkininkų sako, kad tokie ŽŪR nereikalingi. Savo skėtinę organizaciją mes, žemdirbiai, galime išlaikyti patys.

Plačiau

2020-01-17

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pernai į pasėlių deklaravimo tvarką įtraukė naujovę – žemdirbiai deklaruodami plotus ir varnele pažymėdami kurią nors žemdirbių organizaciją galėjo jai iš savo tiesioginių išmokų sumos skirti 1 eurą nuo hektaro. ŽŪM metų pabaigoje paskelbė, kad žemdirbius vienijančias organizacijas kaip paramą pasieks per 296 tūkst. eurų, tačiau kažkodėl nutylėjo, jog išmokų mokėjimas yra pristabdytas, nes teisme nagrinėjama byla dėl teisės akto – sprendimo pervesti lėšas asociacijoms – teisėtumo.

Naudingas tik didžiažemiams

ŽŪM duomenimis, pernai 4228 pareiškėjai deklaruodami 296 117 ha plotą kaip paramą skyrė 1 eurą nuo hektaro žemdirbius vienijančioms organizacijoms – tai yra 296 117 eurų.

 Plačiau

2020-01-15

Naujos ir modernios technologijos sparčiai skinasi kelią ir į kaimą, vyresniąją ūkininkų kartą sparčiai keičia jaunoji karta. Baigę studijas, kvalifikuoti specialistai sugrįžo į gimtinę, įkūrė savo valdas, kiti paveldėjo tėvų ūkius, sparčiai diegia naujoves, domisi agrarinio sektoriaus pokyčiais, kai kurie aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, teikia pasiūlymus, gina ūkininkų interesus. Vienas tokių pilietiškai aktyvių ir veiklių ūkininkų yra Radviliškio rajono jaunasis ūkininkas, technikos mokslų daktaras, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Radviliškio skyriaus pirmininkas Ignas HOFMANAS. Jį kalbino „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Aldona SIREIKIENĖ.

Žemdirbių savivaldos išlaikymas

– Pirmiausia pakalbėkime apie ūkininkų susiskaldymą. Galima drąsiai teigti, kad ūkininkams trūksta susitelkimo ir vienybės.

– Taip, ūkininkams trūksta ir susitelkimo, ir vienybės, o ypač – supratimo, kad itin svarbu atstovauti savo teisėtiems interesams ir juos ginti. Gaila, dar yra nemažai ūkininkų, kurie to nesupranta. Kai kurie mano, jog jų interesus apgins kažkokie mistiški „geri dėdės“, neva jie pasirūpins, kad ūkininkams be jokių trikdžių ir sunkumų seksis plėtoti veiklą, kiti galvoja, kad visos problemos be jokių pastangų savaime bus išspręstos. Tvirtai pareiškiu: niekas kitas neapgins mūsų interesų, tai padaryti turime patys. Reikėtų įsidėmėti: biurokratai, politikai viską daro ir darys taip, kaip jiems palankiau ir naudingiau. Mes patys galime apginti savo interesus arba tai padaryti gali mūsų išrinkti atstovai. Apmaudu, kad dalis ūkininkų iki šiol to nesupranta.

Kita aktuali problema – ūkininkų pasidalijimas į stovyklas, vadinkime tai susiskaldymu. Žemdirbių bendruomenėje susiklosčiusi patiems žemdirbiams labai nepalanki situacija: dalis žemdirbius vienijančių organizacijų atsisakė būti Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) nariais ir susivienijo į Lietuvos žemės ūkio tarybą. 

Plačiau 

2020-01-10

Griežtinami mėšlo tvarkymo aplinkosauginiai reikalavimai perša mintį, jog jie surašyti taip, kad Lietuvoje liktų kuo mažiau ūkinių gyvulių. Prastėjant šiai statistikai natūraliai gerėja skaičiai Briuseliui rašomose aplinkosauginėse ataskaitose. Žemdirbiai viliasi, kad pirmenybė turėtų būti teikiama sveikam protui, jog jis nugalės, tad ir aikštės prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) nereikės panaudoti mėšlui sandėliuoti.

„Be mėšlelio nebus grūdelio“

„Blogas tas artojas, kurio dirvas vyturiai mėšlauna (blogas ūkininkas, kurio dirvas tik vyturėliai tręšia)“, „be mėšlelio nebus nė grūdelio“ – su mėšlu susiję per šimtą lietuvių patarlių ir priežodžių!

Tai, jog mėšlas yra vertinga organinė trąša, kuriai mineralinės trąšos neprilygsta, pripažįstama ir šiandien. ŽŪM 2019 m. išleido ekspertų grupės parengtą „Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksą, kurio taikymas mažintų neigiamą žemės ūkio poveikį dirvožemiui, vandeniui, orui ir klimatui“ (vadovas dr. Virginijus Feiza, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas). Jame kalbama ir apie būtinumą tinkamai laikyti mėšlą vengiant dirvos, vandens bei oro taršos ir maisto medžiagų nuostolių. Tačiau kartu akcentuojama: „Mėšlas – svarbiausia organinė trąša. Net 4–10 proc. mėšlo dirvoje virsta humusu.“ Teigiama: „Gyvulių mėšlas yra vertingas resursas, turintis didelę tręšiamąją vertę. Jei laikomas tinkamai, jis gali aprūpinti augalus azotu, kaliu ir fosforu ir taip sumažinti brangiai perkamų mineralinių trąšų kiekį. Be to, tręšiant mėšlu, pagerėja dirvos struktūra, padidėja humuso kiekis, skatinama dirvožemio mikroflora, mažėja erozijos pavojus.“

Tačiau vertingoji organinė trąša dabar viešumoje minima visai ne dėl jos vertės, o kaip blogio aplinkai šaltinis.

Plačiau

2020-01-05

Tai, kad Žemės ūkio rūmai veikia pagal įstatymą, nebūtinai reiškia, kad jiems turi būti garantuotas finansavimas, interviu LRT radijui sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Savivalda yra demokratinis institutas. Valstybės parama demokratiniams institutams turėtų būti adekvati ar sąžininga. Jeigu mes turime Žemės ūkio rūmus, veikiančius pagal įstatymą, tai dar nebūtinai reiškia, kad turi būti jiems garantuotas finansavimas. Manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje turi atsirasti instrumentų, kuriuose žemės ūkio savivaldos institucijos ir kaimo plėtros savivaldos institucijos proporcingai turėtų sulaukti valstybės dėmesio“, – interviu LRT radijo laidai „Gimtoji žemė“ sakė žemės ūkio ministras K. Navickas. Jo nuomone, yra labai neblogas instrumentas, kada ūkininkai, deklaruodami savo pasėlius ar dirbamą žemę, gali skirti 1 eurą nuo hektaro vienai ar kitai savivaldos institucijai. „Tai yra objektyviausias kriterijus, pagal kurį turėtų būti vertinama ir valstybės parama“, – sakė ministras.

 

2021-01-05

Pagal Kinų Saulės kalendorių 2021-ieji – Jaučio metai. Sakoma, jog šie metai bus sėkmingi ne tik gimusiems po Jaučio ženklu, bet ir tiems, kas augina šiuos raguočius. Nors mūsų rajone jaučių augintojų gana nemažai, tačiau žmogaus, turinčio Jaučio pavardę, rasti nepavyko – VĮ Registrų centro duomenimis, ponas Jautis mūsų savivaldybėje negyvena.
Įžengus į naujus metus, „Telšių ŽINIOS“ kviečia susipažinti su Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkės Zitos Dargienės ūkyje auginamais ypatingais prancūziškųjų aubrakų veislės mėsiniais raguočiais.

Raguoti, stambūs ir didingi
Telšių rajone, Degaičių seniūnijoje, Jonauskių kaime, įsikūrusiame ekologiniame mėsinių galvijų ūkyje auga prancūziškųjų aubrakų veislės mėsiniai galvijai.
Po akimis neaprėpiamas pievas aubrakai ganosi laisvi, minta tik čia pat išaugintu ekologišku pašaru. Kiekvienam galvijui ūkyje sukurta natūrali, jo veislei tinkamiausia aplinka. Kasdien kruopščiai rūpinamasi galvijų gerove, jie niekada nerišami, tad turi puikiai išsivysčiusį raumenyną. Dėl didelio ganymosi ploto aubrakai auga visiškai saugūs, yra raguoti, stambūs ir didingi.

Pagal Kinų Saulės kalendorių 2021-ieji – Jaučio metai. Sakoma, jog šie metai bus sėkmingi ne tik gimusiems po Jaučio ženklu, bet ir tiems, kas augina šiuos raguočius.

2020-12-30

Du kadenciją baigusios Vyriausybės ministrai, likus 2 dienoms iki jų įgaliojimų pabaigos, priėmė sprendimą, kuris dar labiau apsunkins pieno sektoriaus ūkininkų gyvenimą. Tuomečiai laikinieji aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis gruodžio 9 d. pasirašė įsakymą „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“.   Jame, be kita ko, rašoma (punktas 2.4), kad 2021 m. lapkričio 15 d. įsigalioja „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo“ 14.4 papunkčio nauja redakcija: „14.4. laukuose mėšlas negali būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, nustatytu Aprašo 17 punkte“, t .y. nuo lapkričio 15 iki kovo 20 dienos. Šis numatomas pakeitimas sukėlė šoką smulkiems ir vidutiniams pieno gamintojams, nemažiau juo piktinasi ir stambieji. Kur reikės laikyti kraikinį mėšlą tiems, kurie neturi mėšlidžių ar jos nesutalpina viso mėšlo kiekio? Pasak Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkės Renatos Vilimienės, jeigu šis įsakymas nebus atšauktas, pieno sektorius bus sunaikintas.
 

Skaitykite daugiau: 

2020-12-29 

Europos Sąjungos ir mūsų šalies užmojai artimiausioje ateityje smarkiai išplėsti ekologinių ūkių plotus šioje srityje jau dirbantiems ūkininkams didelio optimizmo apie šviesią perspektyvą kol kas nekelia. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas, Ukmergės r. ūkininkas Saulius Daniulis, apžvelgdamas šiuos metus, portalui manoūkis.lt sakė, kad šią agrarinę sritį mūsų šalyje ištikusi stagnacija. Tuo tarpu ES naujosiose strategijose numato iki 2030-ųjų Bendrijoje ekologinių ūkių plotą išplėsti iki 25 proc. bendro žemės ūkio ploto. Europos Parlamento portale nurodoma, kad 2018 m. ES ekologinė žemdirbystė užėmė 13,4 mln. ha ir tai sudarė tik 7,5 proc. bendro naudmenų ploto. Taigi, reikės gerokai pasistengti, norinti pasiekti užsibrėžtus tikslus. Bet kai kurios šalys jau dabar priartėję prie minimo skaičiaus. Pagal ekologinės gamybos ploto dalį bendroje šalies žemėnaudoje pirmauja Austrija, Estija ir Švedija (20-24 proc.).

Skaitykite daugiau: 

2020-12-29

Siūloma patvirtinti laikiną požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką, suteikiant galimybę įsiteisinti valdomą gręžinį, susitvarkyti nuosavybę ir kitus požeminio vandens ištekliams išgauti reikalingus dokumentus. Kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros, siūloma atleisti asmenį nuo administracinių ir ekonominių sankcijų už požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo.

Tai numatantį Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektą, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymų pakeitimų projektus įregistravo Seimo nariai – aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas ir buvęs aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Mažeika, „valstietis“ Valius Ąžuolas ir konservatorius Kazys Starkevičius.

Siūloma, kad laikinasis įstatymas įsigaliotų 2021 m. gegužės 1 d. ir galiotų iki 2023 m. balandžio 30 d.

Plačiau

2020-12-28

Skaičiuojant paskutines 2020-ųjų dienas, paprašėme Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto pasidalyti mintimis apie besibaigiančius metus. Pasak jo, ūkininkus labiausiai vargina nežinia dėl ateities ir nuolat keičiami teisės aktai, visiškai ignoruojant ūkininkų-praktikų pastabas. Bent jau gamta šiemet po trejų prastų metų žemės ūkiui pagaliau buvo palanki, todėl augalininkystės ūkiai šiek tiek atsigavo. Deja, pienininkystės ūkiai vis dar merdi. Sunkiau verčiasi ir mėsinės galvijininkystės ūkiai, nes pandemijos pasekmės yra pasaulinės ir daugelis įvairių specializacijų ūkių, kurie parduodavo produkciją maitinimo įstaigoms, eksportui, susidūrė su sunkumais, kai teko parduoti pusvelčiui.

Skaitykite daugiau: 

2020-12-27

Šiuo laikmečiu pieno ūkiuose sklando įvairios nuotaikos. Vieni ūkiai mąsto, kaip išgyventi ir lopo susidariusias skolas, o kiti – plėtoja verslą.

„Užkaišė“ skolas

Smulkūs pieno ūkiai iš valstybės sulaukė paramos dėl koronaviruso pandemijos sukeltų padarinių,tačiau, kaip patys tvirtino, jos beveik nepajuto. Ukmergės rajono pienininkė Zofija Griškevičienė, prižiūrinti apie 50 karvių, gautą paramą panaudojo susidariusių skolų skylėms užkaišyti. Kai gyvulių mažai, nedidelė ir parama.

Zofija su karvėmis dirba beveik 40 metų, savo ūkį prižiūri beveik 20 metų. Per visą šį laikotarpį ji nesivaikė kainų, nekeitė supirkėjų, bendradarbiavo su bendrove „Pieno žvaigždės“. „Pastaraisiais metais už priduodamą pieną gauname varganą atlygį. Mano vaikai iš manęs juokiasi, kad vis tebedirbu pieno ūkyje. Tačiau nepasiduodu ir viliuosi, kad ateis geresni laikai, pieno supirkimo kainos bus aukštesnės ir gyvensime oriau. Mano sūnūs dirba užsienyje, todėl žinau, kaip ten laikosi pieno ūkiai –už pieną ūkininkams mokama daugiau nei Lietuvoje“, – mintimis pasidalijo pienininkė.

Moteris pridūrė, kad vasarą už kilogramą pieno buvo mokami grašiai. Tuo metu ji bandė išsiderėti aukštesnę kainą, tačiau nepavyko. Rudenį, atsižvelgus į pieno riebumą, kaina buvo perskaičiuota ir už pieną buvo mokama brangiau. Z.Griškevičienė tvirtino, kad smulkius pienininkus tenkintų 25–28 ct/kg supirkimo kaina.

Plačiau

2020-12-18

Gruodžio 10 d. pavakarę įvykusiame nuotoliniame Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo narių ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko susitikime žemdirbiai išsakė daug įvairiausių problemų, kurioms sprendimą tikisi rasti tolesnėse abipusėse diskusijoje. Gruodžio 10 d. vyko nuotolinis LŪS 32-asis suvažiavimas, kuriame aptartos aktualiausios žemdirbiams problemos 
 

Skaitykite daugiau: 

2020-12-19

Ūkininkų rezoliucijoje - reikalavimai ir siūlymai naujai valdžiai 

Gruodžio 10 d. nuotoliniu būdu įvyko Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) 32-asis suvažiavimas, kuriame aptartos aktualiausios žemdirbiams problemos ir jas išdėsčius priimtoje rezoliucijoje kreiptasi į naująją valdžią. Nuotoliniame LŪS suvažiavime dalyvavo 30 skyrių pirmininkai iš 41-o organizacijos rajoninio skyriaus. Suvažiavimui pirmininkavo LŪS vadovas Jonas Talmantas, renginį moderavo LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė. Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimo dalyviai įvertino susidariusią situaciją šalies žemės ūkyje, ES ambicijas, iškeltas Žaliuoju kursu, strategijomis „Nuo lauko iki stalo“ ir „Bioįvairovė“, ES Parlamento, Tarybos ir Komisijos pozicijas dėl BŽŪP 2023-2027 m. laikotarpiui, LR Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano užmojus. Neliko nepastebėtas ir Lietuvos politikų išankstinis nusistatymas prieš žemės ūkį bei padedant žiniasklaidai kuriamas neigiamas ūkininkų įvaizdis, kad Lietuvos žemdirbiai – teršėjai. Opiausi žemdirbiams klausimai ir reikalavimai bei siūlymai, kaip juos spręsti, išdėstyti net 7 lapus užimančioje rezoliucijoje. Joje paminėtos bemaž visos agrarinės sritys, pradedant Bendrąją žemės ūkio ir klimato kaitos politika, mokesčiais ir baigiant mokymais bei savivalda.

Skaitykite daugiau: 
 

2020-12-16

Šalies žemdirbiai išgyvena reputacinę ir egzistencinę krizę. Per ketverius praėjusius metus pasikeitė trys žemės ūkio ministrai, suskilo žemdirbių savivalda, politiniai sektoriaus tikslai pasiklydo tarp gamybos, aplinkosaugos ir socialinių reikalų. Lietuvos deleguotas eurokomisaras su tautiečiais kalba aptakiais Briuselio terminais, jo kolega iš Lenkijos, kuruojantis žemės ūkį, pasirinkęs poziciją „tyliau vandens, žemiau žolės“. Naujasis ministras aplinkosaugininkas nuteikia netikėtumams.

Sukiršinta savivalda

„Viešumoje formuojama nuomonė, jog valstybėje žemdirbys apdovanotas mokesčių lengvatomis, gyvena pasiturimai, tačiau nuolatos skundžiasi nuostolingu verslu, – kalba Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Jonas Talmantas. – Dėl to iš dalies kalti patys žemdirbiai, nesutariantys, kuri savivaldos organizacija privalo jiems atstovauti derybose su politikais.“

Pasak J. Talmanto, LŪS vienija pažangiausius šalies šeimos ūkius, kuriančius pridėtinę vertę, gausinančius valstybės biudžetą. LŪS turi šimtametę istoriją, tvirtą struktūrą, 41 skyrių rajonuose, atstovų tarptautinėse organizacijose. LŪS išlaikoma iš nario mokesčio. Panašiai dirba ir kitos Lietuvos žemės ūkio tarybai priklausančios žemdirbių savivaldos organizacijos, vienijančios grūdų augintojus, pieno ir mėsos gamintojus, galvijų augintojus, nederlingų žemių savininkus.

Skatykite plačiau

2020-12-12

Po sunkios ligos į Amžinybę išėjo ilgametis Telšių rajono ūkininkų sjąjungos pirmininkas Vytautas Rakickas.

Būdamas aktyvus Vytautas padarė labai daug vienydamas ir telkdamas ūkininkus, gindamas jų interesus ir būdamas ištikimas savo įsitikinimams. Ir nors kilęs ne iš Žemaitijos, jis savo energiją atidavė jos žmonėms, buvo tikras kovotojas kaip užsispyręs žemaitis – visada eidavo iki galo. Daugelis Vytautą prisimename kaip paslaugų ir aktyvų narį, kartais impulsyvų, bet visada einantį į kompromisus.

TRŪS narių vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio šeimai, artimiesiems, draugams, bendražygiams.

Atsisveikinimas su velionio palaikais nuo  gruodžio 12 d. 18 val. iki 13 d. - 24 val  Telšių Gedulo namuose (Sinagogos g. 3, Telšiai).

Šv. Mišios už velionį bus aukojamos Telšių mažojoje bažnyčioje 15 d. 10 val.

Urna bus laidojama gruodžio 15 d. gimtinėje Joniškio raj. Žukančių kapinėse.  

Paremti velionio šeimą galite: ROMANA RAKICKĖ LT 34 7300 0100 4103 3936

2020-11-29

Ūkininkai ir ūkiai, per paskutinius trejus metus nukentėję nuo nepalankių klimato reiškinių, nuo gruodžio 1 d. gali kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“.
 

Skaitykite daugiau: 

2020-11-29

Besiskirstantys senosios kadencijos Seimo nariai, vos surinkę kvorumą, paskubomis paliko „dovanėlę“ ratuotiems rinkėjams – patvirtino važiavimo keliais mokesčio apskaičiavimo tvarką, kuri turėtų įsigalioti po poros metų, tačiau ji jau dabar kelia nerimą ūkininkams ir keleivių bei krovinių vežėjams. Skaičiuojama, kad važiavimo valstybiniais keliais išlaidos padidės beveik 4 kartus ir žemdirbiams tai gali tapti akmeniu po kaklu.

Ne laikas, o kilometrai

Įstatymo pataisa Seimas leido Lietuvos automobilių kelių direkcijai diegti naują kelių apmokestinimo sistemą, pagal kurią rinkliavos dydis bus nustatomas ne pagal laiką, o pagal nuvažiuotą atstumą. Iš 78 balsavusiųjų naujovei paskubomis pritarė 76 Seimo nariai.

Plačiau

2020-11-20

Lietuvos ūkininkų sąjungos (toliau – LŪS) nariai pasipiktino, sužinoję apie Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos pasiūlymą, kurį pastarasis pristatė LR Vyriausybės pasitarime š.m. lapkričio 11 d. – sumažinti Klimato kaitos programos priemonei „Reguliuojamas drenažas (išmaniosios melioracijos įrengimas vietoje dabar esančios melioravimo sistemos)“ lėšas nuo 7 mln. eurų iki 4 mln. eurų. 3 mln. eurų papildomai skiriant kompensacijoms fiziniams asmenims už įsigytą metinį bilietą, dviratį, paspirtuką, mopedą ar motociklą, sunaikinus taršų automobilį.

Plačiau